Tačiau toks įspūdis – laikinas. Kaskart iš naujo apžingsniavusi garbės ratą senamiesčiu mintyse pagaudavau save mąstant, jog susikurtas miesto paveikslas keičiasi. Lyg kokia kino juosta – staiga greitai atsukama atgal ir įrašoma iš naujo. Ir kaskart toje juostoje atsiranda daugiau spalvų, daugiau detalių, daugiau veikėjų, daugiau judesio.
„Šį miestą reikia prisijaukinti“, – pamaniau „perrašius“ tą juostą dar ir dar kartą. Ir buvau teisi – Palermo žavesys skleidėsi kaip pilnavidurė, mažų žiedlapių gausi gėlė. Palaipsniui, iškart neparodydama viso savo grožio, leidžianti gėrėtis iš lėto.
Ir jei Italijos širdį Romą galima vadinti meile iš pirmo žvilgsnio, Sicilijos sostinė Palermas – principingesnis, griežtesnis. Jis nepataikauja turistui, nesistengia parodyti vien savo dailaus veido, neslepia gyjančių randų – tiesiog yra toks, koks yra, ir tai žavi.
Į Siciliją vykome iniciatyvos „Ragauk Siciliją“ kvietimu. Dienotvarkė čia buvo kruopščiai suplanuota, turėjome nemažai įvairiausių susitikimų, kurių dalis vyko už sostinės ribų. Todėl kaskart iš naujo sugrįžę į miestą tuos pačius objektus pamatydavom kitomis akimis – kitu paros metu, kitame apšvietime, kitame kontekste.
Šiandien pasiekti saulėtą Viduržemio jūros salą užtrunka nepilnas tris valandas –skrydis nespėja išvarginti, o išlipus iš lėktuvo į veidą plūsteli maloni šiluma. Saulė, jūra, kalnai aplink, daug vėjo, o kur dar gomurį glostantis maistas!
Dar prieš keliaudama į Siciliją kelias savaites praleidau Ispanijoje. Tuomet su bendraminčiais leidomės į žygį, kur netrūko fizinės veiklos, juokavome, kad čia be didelių pastangų tirpsta papildomi kilogramai.
Vienam bičiuliui italui prasitariau, kad po žygio manęs laukia viešnagė Sicilijoje. Tuomet jis šyptelėjo, pervėrė žvilgsniu, paklausė – kiek ten dienų praleisi? Nedaug, sakau, tris–keturias. O jis man – „tai, skaičiuok, plius 3 kilogramai“.
Abu juokėmės. Jis buvo teisus – Sicilijoje maisto kultūra tokia stipri, taip viskas skanu, kad būtų tikra nuodėmė bausti skrandį ir ugdyti valią bandant nuo ko nors susilaikyti neišragavus.
Kad itališka virtuvė – rojus vertinantiems maistą, niekas nepasiginčys. Tačiau sicilietiška ji turi dar kitų, savitų skonių, patiekalų, tradicijų.
Pavyzdžiui, jau pirmą dieną stebino gausus desertų pasirinkimas net ant viešbučio pusryčių stalo. Saldėsius labai mėgstu, tačiau tai atrodė gana neįprasta. „Sicilijoje, priešingai nei visoje Italijoje, mes mėgstame saldžius pusryčius“, – vėliau paaiškino vietiniai.
Vien rikotos ar maskarponės sūrio, cukatų kanolis ko vertas, o kur dar įvairūs saldumynai iš pistacijų, marcipanų! Prie puodelio sodraus skonio juodos kavos ar stiklinės šviežiai spaustų sulčių tai skamba tiesiog tobulai.
Ką jau kalbėti apie daugybę patiekalų iš daržovių, ypač baklažanų, pomidorų, alyvuogių. Nors pirštus apsilaižyti čia teks ir mėsos ar jūros gėrybių mėgėjams, o kur dar tradicinė pasta...
Siciliečiai valgo daug ir dažnai, ant stalo kaskart neapsieinama be kelių patiekalų, gero vyno. Net paprasti, neva kuklūs pietūs čia primena tikrą puotą! Gal todėl nuo Cezario laikų Italijoje populiarus posakis „Pilnas skrandis – rami siela“ viešint Sicilijoje įgauna kitą prasmę – juk skanus maistas išties yra vienas didžiausių malonumų!
Po kelių dienų Sicilijoje lietuviškas kūnelis išties šiek tiek papilnėjo, bet o kurgi kitaip! Tarkime, žinodama vietos valgymo įpročius, pomėgį nuostabiausiems pasaulyje itališkiems ledams, kiek nustebau pamačiusi, kaip juos valgo Palermo gyventojai.
Situacija – veiksmas vyksta eilinę darbo dieną, vidury savaitės, kelios minutės iki vidurnakčio. Su drauge keliavusia grupele lietuvių, o ir italų, nusprendėme po vėlyvos vakarienės pasivaikščioti po naktinį miestą, suvalgyti ledų porciją. Paklausę vietinių rekomendacijų, apsilankėme neva populiariausioje senamiesčio ledainėje. Čia eilėje tenka laukti išsiėmus numeriuką. Lauke būriavosi apie 40 žmonių, viduje – dar kone tiek pat. Pamačiau, kad prieš mus eilėje – kelios dešimtys laukiančių smagurių!
„Čia koks 1500 kalorijų“, – žiūrėdamas į mano išpūstas akis šyptelėjo kompanijoje buvęs italas. Kaip tai įmanoma?! Sicilijoje tai normalu.
Turint omenyje, kad šiuose kraštuose niekas neskuba, o prie prekystalio dirbantys žavūs vaikinukai dar su kiekvienu pakalba, net žongliravimo triukus susirinkusiems tarp užsakymų demonstruoja, apsiginklavome kantrybe. Po gero pusvalandžio atėjo ir mūsų eilė. Tačiau laikas neprailgo – vien stebint tai, ką užsisako kiti, buvo žavinga. Tiesą sakant, pirmą kartą mačiau, kad daugelis čia įprasta porcija (o ji Lietuvoje būtų laikoma dviguba) neapsiriboja – užsisako dvigubą ledų porciją (tai pas mus atitiktų veikiausiai keturis kaušelius), dar aplaisto ją šokoladu, pabarstukais, vafliais ir... visa tai įdeda į paprastą šviesios duonos bandelę!
„Čia koks 1500 kalorijų“, – žiūrėdamas į mano išpūstas akis šyptelėjo kompanijoje buvęs italas. Kaip tai įmanoma?! Sicilijoje tai normalu. Na, eiti vidurnaktį pirkti gigantiškos ledų porcijos, tai čia kaip keliaujant namo iš audringo vakarėlio Vilniuje prasukti pro kokį greito maisto restoraną, prie kurio paryčiais nusidriekia eilės.
Valgėme pistacijų ledus. Beje, dieviško skonio! Nors jei mėgstate pistacijas, visa Sicilija yra dieviška – čia jos tikrai riebiausios ir skaniausios pasaulyje. O iš šių riešutų galima rasti net pačių netikėčiausių skanėstų. Didelį įspūdį paliko ir pistacijų pesto padažas.
Bet užteks čia apie maistą, nes ims tįsti seilės. Ką veikti Palerme, kai nevalgote?
Apie turistines vietas galima rasti daugybę informacinių lankstinukų. Bet visada įdomiau ieškoti kitų kampų papasakoti apie aplankytus kraštus – per emocijas, pajautimą, bendrą įspūdį.
Sicilija, nepaisant maisto ir vyno kultūros, nepaisant nuostabių paplūdimių ir Etnos, ne vienam asocijuojasi ir su gangsterių gyvenimu. Tačiau mafijos sąvoką patys siciliečiai vartoja labai atsargiai, o iš tiesų jos vengia ir sąmoningai siekia atsikratyti kadaise visai salai prilipdytų etikečių.
Net gatvėse ne viena pastatų siena aprašinėta grafičiais „No Mafia“, kartu su grotaženklėmis ta pati frazė naudojama ir įvairiuose bukletuose, reklaminėse afišose.
Patys siciliečiai neslepia, kad prieš 30 metų čia gyvenimas tekėjo visai kita vaga. Iki 1992 metų vyko pilietinis karas, mafiozai buvo sutriuškinti ir prasidėjo visai kitas etapas – valdžia stengėsi atstatyti miestą, restauruoti pastatus, šviesti visuomenę.
O iki tol gyventojai tarsi klūpėjo po vandeniu bandydami kvėpuoti. Ir tik vėliau, kaip patys sako, atsistojo ir pradėjo gyventi normalų, civilizuotą gyvenimą. „Dabar viskas čia tarsi atgimsta iš naujo“, – tikina.
Kartais apie istoriją primena nebent gatvėse su žaisliniais šautuvais lakstantys vaikai ir istorinės, legendinių filmų vietos. Pavyzdžiui, didysis Massimo teatras, kuriame buvo filmuojamos „Krikštatėvio“ scenos.
Didžiausias Italijoje ir vienas didžiausių Europoje teatras, kitaip dar kartais vadinamas Teatro Massimo Vittorio Emanuele, buvo dedikuotas karaliui Viktorui Emanueliui II. Šiandien ne tik pats teatras, bet ir Verdi aikštė, kurioje jis stovi – vienos labiausiai vietinių ir turistų pamėgtų vietų mieste – ši vieta tapo susitikimų traukos centru, aikštėje kasdien verda ir naktinis gyvenimas.
Dar vienas dėmesio vertas teatras – Teatro Politeama opera. Vien įžengus į teatro koridorių verta pakelti akis, įspūdingo grožio lubos, dekoratyvios vidinės ir išorinės kolonos, Triumfo arką primenantis fasadas.
Architekto Guiseppe Damiani Almeyda dar XIX amžiuje projektuotas pastatas šiandien yra tarsi atsvara aristokratiškajam Massimo, čia vyksta daugiau populiarios kultūros renginių, statomos ne tik operos, organizuojami koncertai, įvairūs meno festivaliai.
Viešint Palerme tiesiog būtina užsukti į miesto Katedrą. XII amžiuje iškilęs statinys apima daug skirtingų architektūrinių stilių. Nenuostabu – dar iki 1884-ųjų čia stovėjusią mečetę rekonstruoti ėmėsi miesto vyskupas tuomet siekdamas pranokti vieną gražiausių salos statinių – netoliese Palermo esančio Monrealės miestelio katedrą, kuri šiandien vadinama vienu didingiausių išlikusios normanų architektūros pavyzdžių
TAIP PAT SKAITYKITE: Privalu aplankyti Sicilijoje: greta Palermo – įspūdinga architektūra žavinti Monrealės katedra
Netoliese katedros stūkso ir Sicilijos parlamentas, karališkieji rūmai, kurie čia buvo pastatyti dar IX amžiuje. Šiandien iš istorinio pastato likę nedaug, tačiau dabar rūmuose įsikūręs parlamentas, o juose – ir įspūdinga, tiek vietinių, tiek turistų pamėgta vieta – puošni Capella Palatina koplyčia.
Ne ką mažiau įdomi vieta užsukti – ir įspūdinga, dar XVI amžiuje iškilusi Šv. Lauryno koplyčia. Į ją turistams leidžiama pažvelgti akies krašteliu, tačiau griežtai draudžiama fotografuoti.
Koplyčia pakeri garsaus italų skulptoriaus Giacomo Serpotta rokoko stiliaus puošyba, akį traukia marmurinės oratorijos grindys dramblio kaulo ir perlamutro inkrustacijos, skulptūros, kuriose vaizduojami nuogi angelai, besibučiuojantys, atsiduodantys linksmybių sūkuriui.
Koplyčios altorius čia papuoštas renesanso genijaus Michelangelo Merisi da Caravaggio paveikslo „Kalėdos su Šv. Pranciškumi ir Šv. Laurynu“ reprodukcija.
Dar vienas privalus aplankyti objektas – Pretoria fontanas. Į jį tiesiog būtina pažiūrėti iš arčiau, fontanas tiesiog užburia savo grožiu.
Įdomu tai, kad fontanas buvo kurtas Toskanos vilai, Luigi de Toledo sodams, tačiau vėliau vis dėlto buvo perkeltas į Palermą. Čia vaizduojami keturi mažesni baseinai tarsi keturių nedidelių Palermo upių metafora.
Florencijos renesanso stiliaus kūrinys šiandien kartais vadinamas ir Gėdos fontanu – tokį neoficialų vardą jis gavo dėl čia vaizduojamų nuogų deivių figūrų.
Viešint Palerme būtina užsukti ir į Vucciria turgų, viliojantį turistus pačiais įvairiausiais skoniais. Čia galima rasti šviežių vaisių, daržovių, kasdien atvežama žuvies ir jūros gėrybių, taip pat itališkų kumpių, įvairių prieskonių, riešutų.
Turgų gausiai lanko ir vietiniai, nors netrūksta ir turistų. Paruoškite maišelius ir plačiau atverkite pinigines – čia rasite ne tik ką užkąsti, bet ir įvairių lauktuvių parsivežti. Nuo skonių ir kvapų tiesiog svaigsta galva! O kainos čia viliojančios, kai kas net pigiau nei Lietuvoje.
Nereiktų praleisti ir nuostabių saulėlydžių. Pats Palermas yra šalia jūros, čia esančiame uoste švartuojasi laivai, o pakrante malonu tiesiog pasivaikščioti. Kone iš visur čia puikiai matosi Pelegrino kalnas.
O nuvykus keletą kilometrų už miesto link Izola dele Feminės atsiveria nuostabūs marinistiniai peizažai. Čia romantikos galima tik pavydėti – nuo kranto atsiveria ne tik nuostabūs saulėlydžiai, auksinėmis spalvomis vakarop nušvinta ir uolos.
O šiaip – patarimas viešint Sicilijoje per daug neplanuoti. Vietiniai čia nemėgsta skubėti, todėl kartais tiesiog reikia įjungti lengvą pavarą ir pasiduoti gyvenimui, kuris čia teka sava vaga.
Palermas – miestas, kurį tikrai reikia šiek tiek laiko prisijaukinti. Tačiau, kaip sakoma, kartą paragavus, norisi dar. O čia yra ką pamatyti!
Iki greito!
Sicilijoje 15min lankėsi iniciatyvos „Ragauk Siciliją“ kvietimu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Privalu aplankyti Sicilijoje: greta Palermo – įspūdinga architektūra žavinti Monrealės katedra
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Garbės konsulas Palerme A.Palmigiano – apie meilę Lietuvai, vyrų požiūrį į madą ir keptą duoną
- Palermo princas B.Tortorici Montaperto: apie aristokratišką gyvenimą, meilę menui ir sūnėną Lietuvoje
- Politiką į vyndarystę iškeitęs Sebastiano Di Bella vynuoges Sicilijoje kojomis trypė nuo 5-erių
- Palermo šefo Domenico Basile receptas: sicilietiški makaronai su baklažanais ir rikotos sūriu
