Palūšės bažnyčios durys bus atvertos trečiadieniais-šeštadieniais nuo 10 iki 18 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.
Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia su varpine garsi ne tik tuo, kad kažkada puošė popierinio lito kupiūrą, bet ir tuo, kad bažnyčia pastatyta nenaudojant pjūklo ar vinių.
Kartu su aštuonkampe varpine (vienintele tokia Lietuvoje) ir šventoriaus koplytėle Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia yra architektūros paminklas.
Užrašai virš bažnyčios durų byloja: „Įženk geras“, „Išeik geresnis“.
Kultūros paminklas, XVIII a. II pusės liaudies architektūros ansamblis. Stovi aukštoje kalvoje, netoli Lūšių ežero. Adutiškio klebonas Juozapas Stockis Baziliauskas (Bazilevskis) 1747 m. iš tėvų paveldėtoje žemėje savo lėšomis pradėjo statyti Šv. Juozapo bažnyčią. Statyba baigta 1757 m. (kitais šaltiniais – 1750 m.).
Statyta iš pušų kamienų, vien tik kirviu, nenaudojant pjūklo. 1815-1830 m. bažnyčia atnaujinta. 1841 m. bažnyčios pastatas naujai apkaltas lentomis. XIX a. pab. šventoriuje pastatyta koplytėlė. Vėliau bažnyčia ne kartą remontuota, todėl bažnyčios vidus labai skiriasi nuo pradinio suplanavimo bei dekoro. 1885 m. buvo pastatyti baroko stiliaus vargonai. Vargonininko pareigas ėjo Kipro ir Miko Petrauskų tėvas Jonas. 1994 m. valstybės lėšomis bažnyčia buvo restauruota. 1999 m. buvo rekonstruoti vargonai, kuriais daugiau kaip prieš šimtą metų vargonavo Kipro ir Miko Petrauskų tėvas.
Bažnyčia, varpinė, koplytėlė ir medinė tvora, juosianti šventorių, sudaro medinės architektūros ansamblį. Viduje yra vertingų tautodailės kūrinių – ant lentos tapytų paveikslų, drožinių, žalvariniai varpai, puošti barokiniais ornamentais, nulieti 1752 ir 1772 m.
Rugpjūčio mėnesį, Palūšės Šv. Juozapo bažnyčioje vyksta Šv. Lauryno atlaidai.
