„Ną, ką jūs! Buvau numynęs iki Palangos kelis kartus, kartą iki Juodkrantės. Ir tai man buvo daug!“ – savo gyvenimą iki ligos, kai tikrai nebuvo dviratininkas, prisiminė 59-erių Klaipėdos priemiesčio gyventojas Gintautas Markevičius.
Dailininkas prieš šešerius metus patyrė hemoraginį insultą, po 80 proc. dešinės kūno pusės liko suparalyžiuota. Dvejus metus vyras gyveno sėdėdamas rateliuose. Ir dabar jis juda įsikibęs į vaikštynę, tačiau yra išpildęs savo didžiausią svajonę – keliauti dviračiu.
Galėjimas savarankiškai judėti neįgaliajam taip išaugino sparnus, kad jis giriasi jau dusyk iš Klaipėdos nuvažiavęs į Vilnių, o kelionės į Palangą ar Juodkrantę jau tapusios įprastomis.
Perdirbo triratį į elektrinį
G.Markevičius pasakojo visada turėjęs aukštą kraujospūdį, aukštesnis buvo ir cholesterolio lygis. Prieš šešerius metus, būnant svečiuose, vyrą ištiko insultas. Dabar jis džiaugiasi, kad nelaimė nutiko būtent viešnagės metu – taip laiku jam buvo suteikta pagalba.
Po patirto insulto vyras tapo neįgaliu, prarado dovaną tapyti. Ilgą laiką judėjo tik sėdėdamas rateliuose. Tačiau aštriu humoro jausmu pasižymintis vyras nepasidavė. Bandė stotis ant kojų ir vaikščioti įsikibęs vaikštynės.
Draugai jam siūlė įsigyti mobilią transporto priemonę, kurią valdytų sėdėdamas.
„Aš nenoriu sėdėti kaip kleckas. Nors man nė 60-ies nėr, jaustis tarsi būčiau 80-ies nenoriu. Noriu karts nuo karto ir paminti, bent kiek judėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip jis susirado triratę transporto priemonę. Tačiau dešinės kojos ir rankos beveik nevaldančiam vyrui važiuoti juo buvo per sunku. Kaimynas padėjo sumontuoti elektrinio dviračio varikliuką.
Taip Gintautas pamažu ėmė važinėti aplink savo namus, atriedėjo į Klaipėdą.
Paklaustas, koks gi buvo jausmas po ilgai trukusios ligos sėsti ant dviračio, G.Markevičius tikino, kad stebuklas brendo pamažu: „Esu lėtapėdis. Šį jausmą palyginčiau su tėvyste. Kaip ir daugumai vyrų, gimus sūnui, tas jausmas, kad tapau tėvu, atėjo ne išsyk. Jis brendo.“
Nėra neįveikiamų atstumų
Vienas gyvenantis G.Markevičius negali pervilkti patalynės, sunku pačiam paruošti maistą, tačiau gali dviračiu įveikti dažnam neįveikiamus atstumus. Pradėjęs nuo viešnagių aplinkiniuose miestuose – Palangoje, Šilutėje, jis nuvažiavo ir iki Kauno, dusyk lankėsi Vilniuje.
Vieną jo kelionę įamžino rekordų akademija. Vyras per 2,5 dienos elektriniu dviračiu atkeliavo iš Klaipėdos iki sostinės.
Keliaudamas vyras apsistojo nakčiai pas gimines. Klaipėdietis tikino, kad Vilnių pasiekęs būtų ir greičiau – netrukęs nė dviejų parų, tačiau rekordą fiksavusi akademija siūlė atvykti dieną, vylėsi, kad kelionė sulauks ir žiniasklaidos dėmesio. Tačiau G.Markevičių sostinėje pasitiko tik rekordo fiksuotojai.
Po ilgesnių kelionių G.Markevičius išmoko pagrindines pamokas: per dieną nereikia susiplanuoti įveikti tolimesnio nei 100 km atstumo, iš anksto susiplanuoti, kur būtų galima išmiegoti ir įkrauti akumuliatorius.
Elektrinis Gintauto triratis rieda vidutiniu 25 km/val. greičiu. Vyras stengiasi, kiek įmanoma, minti ir pats.
Ieško nakvynės vietų
Kelionių magiją pajutęs Gintautas rugpjūčio 8-ąją, jei tik oras bus palankus, ruošiasi kelionei aplink Lietuvą. Neįgalus vyras vėl sieks, kad ši kelionė būtų fiksuojama kaip rekordas. Iš viso jis vienas pats ketina įveikti 1200 kilometrus.
Feisbuke jis aktyviai ieško, kur galėtų kelionės metu pernakvoti.
„Sulaukiau vienos moters patarimo, kad galiu nakvoti viešbučiuose. Ogo! Tarsi pats nebūčiau susipratęs. „Galima miegoti viešbučiuose“. Tikrai? Tik iš neįgaliojo pašalpos nelabai galiu viešbučiuose gyventi. Ir kavinėse valgyti taip pat ne kasdien galiu“, – kalbėjo Gintautas.
Apie savo keliones jis pasakoja feisbuke, turi „Youtube“ kanalą. Sekėjų didele armija dar negali pasigirti.
„Draugai pažiūri, pagiria, tik nesupranta, kodėl reikėtų prenumeruoti. Mano karta kiek kitokia nei, pavyzdžiui, Aurimo Valujavičiaus ar Pauliaus Samoškos gerbėjai“, – pastebėjo pašnekovas.
Jis pats ketina transliuoti vaizdo įrašus iš savo kelionių. Sulaukęs pastabų, kad galėtų rodyti ir save, vyras atvirauja – po insulto kiek nejauku viešintis dėl galimo kalbos defekto. Vis tik į šiuos prašymus jis ketina atsižvelgti.
Gintautas prisipažįsta ypač mėgstantis stebėti A.Valujavičiaus keliones, taip pat pamėgęs „Spikis“ kanalą „Youtube“.
„Tai man kaifas“
„Artimieji man sako: „kam tau to reikia, mes tave mylim, pabūk namie“. Aš nekreipiu dėmesio. Kelionės man yra kaifas, stebuklas. Mane įkvepia tai, kad tampu pavyzdžiu kitiems neįgaliems žmonėms nepasiduoti.
Be to, atsirado naujų draugų, kurie mane palaiko, manimi tiki. Kai aš judu – aš gyvenu, tai man stebuklas“, – kalbėjo G.Markevičius.
Į kelionę jis leisis vienas. Daug ką jau yra apgalvojęs iki smulkmenų – kokį maistą dėsis, koks bus maršrutas.
Bendrauti, juokauti mėgstantis klaipėdietis, kaip ir A.Valujavičius, renkasi vienišas keliones, kur galima pasirinkti savo tempą, sustoti, kur tik norima. Vienoje atkarpoje Gintautą ketina lydėti draugas Rimas.
Keliautojas planuoja, kad aplink Lietuvą apvažiuos per mažiau nei dvi savaites. Planus gali nebent pakeisti subjurę orai.
Beveik ketverius metus triračiu važinėjantis G.Markevičius važiuos plentu. Bekelė, miško takai – pavojingi šiai transporto priemonei. Užkliuvus už šakos ar kokiu akmens galima ir verstis su visu triračiu.
Visuomenė – vis tolerantiškesnė
Keliautojas pasakojo, kad per pastaruosius kelerius metus automobilių vairuotojai darosi vis supratingesni pamatę jį kelyje.
„Ypač geranoriški – policijos pareigūnai“, – pridūrė.
Į parduotuves, pavyzdžiui, „Akropolį“, jis irgi įvažiuoja dviračiu. Dar prieš porą metų tekdavo aiškintis apsaugininkams bei kitiems pirkėjams.
Į parduotuvę įvažiavęs vyras, triratį palieka prie vežimėlių. Į prekių vežimėlį, lyg į vaikštynę, įsikibęs vyras gali savarankiškai apsipirkti.
„Dar visai neseniai girdėdavau: „nu čia dabar... į parduotuvę su dviračiu“ Dabar jau nieko panašaus nebegirdžiu“, – pastebėjo Gintautas.
Klaipėdietis kviečia prisidėti prie jo kelionės: jei ne finansiškai, tai bent peržiūromis socialiniuose tinkluose.
