Fizikai jonizuojančiąją spinduliuotę (radiaciją) skirsto į penkis tipus: Rentgeno spinduliuotę, alfa spinduliuotę, beta spinduliuotę, gamma spinduliuotę ir neutronų bangas.
Kasdien susiduriame su kosmine radiacija, kurią gerokai susilpnina Žemės atmosferos sluoksniai. Tačiau, jei atsidurtume 10-12 kilometrų aukštyje virš jūros lygio, pavyzdžiui, keleiviniame lėktuve, ta pati kosminė radiacija čia būtų daug žalingesnė.
Taip yra todėl, nes dideliame aukštyje apsauginiai atmosferos sluoksniai gerokai retesni ir laidesni įelektrintoms dalelėms iš kosmoso. Todėl skrydžių palydovų ir pilotų profesijos laikomos daug žalingesnės sveikatai nei branduolinių jėgainių darbuotojų ar rentgenologų.
Skrydžių palydovų ir pilotų profesijos laikomos daug žalingesnės sveikatai nei branduolinių jėgainių darbuotojų ar rentgenologų.
Kalbant apie radiaciją evakuotoje Černobylio zonoje, čia daugiausiai problemų kelia skylantys radioaktyviųjų elementų izotopai. Skilimo metu į aplinką generuojamos gamma bangos bei teigiamą krūvį turinčios alfa ir neigiamą krūvį turinčios beta dalelės.
Radiacijos daroma žala žmogui vertinama pagal praleistą laiką prie tam tikro radiacinio fono.
Pavyzdžiui, metus be pertraukos skraidant keleiviniu lėktuvu galima sukaupti 3,07 mSv dozę, tačiau lėktuve praleidus apie valandą vargiai sukauptume 1 µSv. Aplinkoje, kurioje gyvename kasdien, per valandą sukaupiame 0,2-0,3 µSv.
Lankydami radioaktyviausias vietas Černobylio zonoje susiduriame su gerokai didesniais skaičiais, tačiau tose vietose praleidžiame gerokai mažiau laiko nei, pavyzdžiui, keleiviniuose lėktuvuose.
Žemiau pateikiami vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti radiacijos matuoklio parodymai penkiose radioaktyviausiose Černobylio zonos vietose ir, palyginimui, radiacinis fonas skrendant 10 kilometrų aukštyje keleiviniu lėktuvu.
Radiacijos lygis skrendant lėktuvu 10 kilometrų aukštyje:
Radiacijos kišenė 106-oje Pripetės ligoninėje
Į šį Pripetės požemį nusileidome žinodami apie kraupią istoriją, kurią išgyveno pirmieji prie liepsnojančio reaktoriaus atvykę ugniagesiai. Tą pačią naktį jiems prasidėjo smarkūs spindulinės ligos simptomai.
Sakoma, kad kai kuriems vyrams ėmė byrėti dantys ir slinkti plaukai. Ligoninės priimamajame juos nedelsiant nurengė, o uniformas bei avalynę sumetė ligoninės rūsiuose. Šiuos daiktus ten ir radome:
Černobylio sarkofago papėdė
Šioje vietoje stengiamės neužsibūti ilgiau nei penkias minutes. Nuo mūsų automobilio sustojimo vietos iki sprogusio reaktoriaus paprastai būna apie 100 metrų atstumas.
Pripetės pramogų parkas
„Saugokis samanų!” – tai pagrindinė taisyklė lankantis apleistame Pripetės mieste. Šie augalai, absorbuodami kritulių vandenį ir įvairias organines medžiagas, iš aplinkos pasisavina ir radioaktyvias medžiagas.
Pripetės pramogų parke, priešais jauną šermukšnio medį pūpso samanų kupstas, aktyvuojantis visų dozimetrų pavojaus signalus. Sakoma, kad likvidacijos metu čia leidosi virš rūkstančio reaktoriaus skraidę sraigtasparniai ir paliko nemažai teršalų.
Radioaktyvi krano žnyplė
Sprogimo metu pro reaktoriaus stogą pažiro tonos radioaktyvių medžiagų. Joms surinkti buvo pasitelktos specialios mašinos ir kranai, padėję likvidatoriams dirbti per atstumą nuo kenksmingų medžiagų. Vieno tokio krano žnyplė palikta Pripetės pašonėje:
Technikos kapinynas
Tūkstančiai vienetų įvairios transporto technikos, po likvidavimo darbų, buvo nurašyti ir suvežti į didelį lauką. Ši vieta daugeliui pažįstama iš nuotraukų internete, kuriose matomi likimo valiai palikti kariniai sraigtasparniai, šarvuočiai ir sunkvežimiai.
Visai neseniai buvo priimtas sprendimas techniką išardyti metalo laužui, o komercines vertės neturinčias konstrukcijas palikti toje pačioje vietoje. Pasisukinėję su dozimetru, nesunkiai aptikome radiacija užterštų metalo gabalų.
Devintasis ciklo „Savanoriai į Černobylį“ straipsnis. Visus juos rasite čia.
