Ramadanas – šventas musulmonų pasninko mėnuo, kuris švenčiamas nuo to laiko, kai pranašui Mahometui buvo apreikštas islamo šventraštis – Koranas.
Pasninkavimo metu tikintieji turi progą įvertinti, ką turi gyvenime, ir būti dėkingi už tai, kontroliuoti savo kasdieninius troškimus, įsijausti į vargšų gyvenimą.
Siūlome susipažinti su jos įspūdžiais ir pastebėjimais iš ramadano besilaikiusios Indonezijos bei tuo metu vykusios vienos svarbiausių vietinių švenčių Idul-Fitri.
Indonezijoje yra nemažai islamo grupių, kurios turi skirtingą nuomonę apie islamo doktrinas ir jų pritaikymą. Tačiau didžiausios grupės yra dvi: Nahdlatul Ulama, kuri laikoma bene didžiausia pasaulio islamo grupe (ją palaiko tradicinių pažiūrų musulmonai), ir Muhammadiyah – jai priklauso šiuolaikinių pažiūrų musulmonai.
Abi šios grupės turi skirtingą musulmonų kalendoriaus (indoneziečių kalba –„Hijriyah‟) skaičiavimą.
Pirmieji – kalendorių skaičiuoja pagal jauno mėnulio formą, antrieji – pagal dienas, todėl kartais ramadaną ir Idul-Fitri (kitose musulmoniškose šalyse žinomą kaip Lebaran) musulmonai pradeda švęsti skirtingu laiku, priklausomai nuo to, kurią religinę grupę jie palaiko.
Šiemet sutapo, kad abi grupės Indonezijoje ramadaną minėjo tuo pačiu metu – birželio 18 dieną – liepos 16 d. Pasninko mėnesį vainikavo šventė, kuri yra viena iš dviejų svarbiausių švenčių Indonezijoje – Idul-Fitri (pirmoji yra pats ramadanas).
Nė lašo vandens net karščiausią dieną
Pasninkavimo pradžios laikas skirtingose šalyse priklauso nuo saulės patekėjimo bei nusileidimo laiko. Indonezijoje pasninkavimas prasideda nuo 4.30 val. ir trunka iki 17.30 val., o Lietuvoje musulmonai pasninkauja nuo 3.30 val. iki 22.00 val.
Ramadano metu reikia susilaikyti nuo maisto, gėrimų (net vandens karštą dieną), rūkymo, mylėjimosi, melavimo, vogimo, pykčio, pavydo, gobšumo, apkalbinėjimų.
Pasninkaujantys (ne visi musulmonai yra praktikuojantys, tad ne visi pasninkauja) ramadano metu turi susilaikyti nuo maisto, gėrimų (net vandens karštą dieną), rūkymo, mylėjimosi, melavimo, vogimo, pykčio, pavydo, gobšumo, apkalbinėjimų.
Tiesa, pasninkauti leidžiama tik sveikiems suaugusiems žmonėms (suaugusiais laikomi visi sulaukę lytinės brandos – vaikinai po apipjaustymo apeigų („sunat“), o merginos, sulaukusios pirmųjų menstruacijų).
Nepasninkauja vaikai, besilaukiančios ir maitinančios mamos, ligoniai ir moterys menstruacijų metu. Tačiau vėliau joms privaloma pasninkavimą pratęsti, tiek dienų, kiek jos nepasninkavo ramadano metu. Ir tai jos gali atlikti bet kuriuo metu iki kitų metų ramadano.
Tiesa, rekomenduojama tai padaryti per artimiausius porą mėnesių po Idul-Fitri šventės.
Vienas pasninkaujantis bičiulis Adji dirba virtuvės šefu. Kai jo paklausiau, ar nesunku dirbti ramadano metu virtuvėje, kai negali nieko ragauti, o maisto kvapas erzina nosį, jis atsakė, kad yra pripratęs prie to, supranta pasninkavimo tikslą, todėl net negalvoja „nusidėti‟.
Be to, kavinė, kurioje jis dirba, atsidaro tik 17 val., kai lieka vos 30 min. iki pasninkavimo dienos uždarymo.
Draugai juokiasi, kad ramadano metu turi puikią galimybę numesti svorio, tačiau jis ne tik nekrenta, bet auga. Juk pasninkaujantys valgo vėlai vakare ir dažniausiai – saldžius užkandžius, sočią vakarienę.
Prieš pasninką reikia pasirūpinti maistu ir kelionių bilietais
Iki ramadano likus 2–3 savaitėms (priklausomai nuo prieinamumo) būna išpirkti pigiausi kelionės bilietai (traukiniais, autobusais), likus mažiau laiko – išperkami ir brangiausi.
Ramadanui einant į pabaigą, gyvenantys atskirai nuo tėvų važiuoja jų aplankyti ir kartu švęsti pasninkavimo pabaigą Idul-Fitri. Kadangi tai viena iš svarbiausių metų švenčių, jos metu labai svarbu būti su savo artimaisiais.
Tad norintys keliauti Indonezijoje ramadano pabaigoje turėtų jau iš anksto pasirūpinti bilietais. Taip pat turėti atsarginį maršruto planą, jeigu nepavyktų gauti ir brangiausių bilietų.
Likus savaitei iki ramadano šiek tiek pakyla kai kurių maisto produktų kainos (kiaušinių, miltų, cukraus, ryžių ir pan.), nes šiuo metu daug daugiau gaminama saldžių užkandžių, desertų, ryžių.
Pasninkaujantiems būtina palaikyti tonusą po badavimo dienos.
Tuo metu parduotuvės pradeda pardavinėti Idul-Fitri šventei skirtus lauknešėlius („parsel“), kuriuose dažniausiai būna datulės, sausainiai, saldainiai, sirupas ir kiti saldėsiai.
Anksčiau dovanoti „parsel“ buvo labai populiaru tarp šeimų, kai giminės lanko gimines. Tačiau pastaraisiais metais juos dažniau darbdaviai dovanoja pavaldiniams, partneriams, viešojo sektoriaus atstovams.
Tiesa, nuo pernai yra uždrausta dovanoti „parsel“ viešojo sektoriaus žmonėms (kaip ir priimti tokias dovanas) dėl per didelio korupcijos lygio šalyje.
Ramadano metu kai kuriose mečetėse vyksta bendruomenių susibūrimai po vakarinių pamaldų – švęsti ir pasiruošti ramadano pradžiai.
Paskutinę dieną prieš ramadaną Javos saloje tikintieji atlieka ritualą „padusan“ – apsiprausimą (nuodėmių nuplovimą) prieš šventąjį mėnesį.
Dažnai žmonės šiam ritualui susiburia kartu ir maudosi viename vandens telkinyje.
Po maudynių vakare vyrai būna pasipuošę specialiais pamaldoms skirtais drabužiais „koko“, moterys – gražesniais galvos apdangalais „hijab“ ir „rukuh“ ir visi eina į mečetę melstis.
Šį vakarą prie visų įprastų pamaldų prisideda dar vienas meldimasis „tarawih“, kuris atliekamas tik ramadano metu, visą mėnesį.
