Gyvenimas verda ir ramadano metu – tik ne visur
Didžiosios parduotuvės, viešasis sektorius, į turistus orientuotos įmonės, nepasninkaujančių musulmonų įmonės dirba kaip įprastai.
Tačiau mažesnės parduotuvės, gatvės kavinės „warung“, privačias paslaugas teikiantys vietiniai, kurie pasninkauja, šiek tiek keičia savo darbo laiką.
Kaimuose, atokesnėse vietose, dažnai dienos metu viskas būna uždaryta.
Mieste kiek kitaip: kai kurie atsidaro tik vakare, kai baigiasi dienos pasninkavimas (17.30 val.), kiti pradeda dirbi nuo 15 val. Treti – visai nedirba ramadano metu.
Kai kurios gatvės kavinės pradeda dirbti vakare, užsidaro kelioms valandoms, paskui vėl atsidaro nuo 2.30–4.00 val. ryto (kad pasninkaujantys galėtų pavalgyti prieš dienos pasninkavimo pradžią) ir vėliau vėl užsidaro iki kitos dienos vakaro.
Jau pirmą ramadano dieną nuvažiavusi pietauti į įprastą vietą radau uždarytus vartus su plakatu, informuojančiu apie jų darbo laiką ramadano metu. O važiuojant vakarieniauti įprastu laiku teko stovėti eilėje, nes į populiarias vietas po dienos pasninkavimo uždarymo suplūsta daug žmonių, norinčių pagaliau pavalgyti.
Kai kurios kavinės net į aikšteles išneša papildomus patiesalus ant grindų – tik taip gali susodinti visus praalkusius.
Kartu su ramadanu sumažėja ir keliaujančių gatvės prekeivių („kaki lima“).
Dieną iki šiol dar neteko matyti nė vieno prekiaujančio aplink savo gatvę (kai įprastai, per dieną tokių prekeivių būna apie 10).
Pirmiausia jie žino, kad pasninkaujantys nieko nepirks, be to, nemažai jų ir patys pasninkauja.
Pasikeitę įpročiai ir dienos ritualai
Pasninkaujantys eina miegoti anksti, keliasi apie 3 val., sočiai pavalgo ir eina į pirmas pamaldas, kurios vyksta 4.30 val. Vėliau dirba svarbiausius darbus namuose ar eina į darbą.
Tie, kas turi galimybę, po antrųjų pamaldų (12 val.) stengiasi numigti ir vėl eina į pamaldas 15 val. Vėliau namie ruošiamas maistas vakarui, atliekami likę darbai, o 17.30 baigiamas pasninkavimas ir valgomi saldūs patiekalai.
18 bei 19 val. visi vėl eina į pamaldas. Vėliau meldžiasi specialiai ramadano malda „tarawih“ (dažniausiai prieš ją mečetėje kviestiniai svečiai sako motyvuojančias, palaikymo kalbas) ir sočiai vakarieniauja.
Kitą maldą „witr“ sako kiekvienas individualiai po „tarawih“ arba prieš rytines pamaldas 4.30 val.
Tik ramadano metu gaminama speciali sriuba-gėrimas (priklausomai kaip kas patiekia) „kolak“, kuri susideda iš kokosų pieno, pandano lapų, valgomojo manijoko, banano ir cukrinės palmės vaisiaus („kolang-kaling“).
Labai populiaru baigti dienos pasninkavimą su klasės draugais, buvusiais universiteto bičiuliais, buvusiais kolegomis.
Taip pat labai populiaru baigti dienos pasninkavimą su klasės draugais, buvusiais universiteto bičiuliais, buvusiais kolegomis ir pan. Tai vadinama „bukas puasa bersama“.
Tuomet visi susiburia sutartoje vietoje ir kartu vakarieniauja, net jeigu vieni kitų nematė ir nepalaikė ryšio visus metus – nuo praėjusio ramadano.
Nepasninkaujančių kavinių savininkai palaiko pasninkaujančius. Jeigu kavinė dirba dieną, dažniausiai maistas yra uždengiamas, erdvė, kur valgo žmonės, irgi (bambuko užuolaidomis, reklaminiais plakatais, medžiagomis), kad neerzintų tų, kurie pasninkauja.
Net turistų pamėgtoje Prawirotamano gatvėje Džogjakartoje kai kurios kavinės uždengia visus langus, palieka tik neuždengtą įėjimą, kad žmonės žinotų – jie dirba.
Tad atvykstantys miesto svečiai ramadano metu pamatę, kad langai uždengti, turėtų ieškoti įėjimo ir patikrinti, ar jis neuždarytas. Jeigu ne – būsite pamaitinti. Tiesa, nesitikėkite rasti tiek pat patiekalų, kiek ne per pasninką – asortimentas tikrai mažesnis, taip pat ir kiekis.
Religija viena – tvarka mečetėse skirtinga
Gyvenu apsupta keturių mečečių. Tad labai nustebau išgirdusi, kad iš vienos mečetės pirmomis dienomis po 12 val. nakties leidžiami maldų įrašai, kitoje mečetėje rytais sakomos motyvuojančios kalbos, trečioje 3 val. nakties per garsiakalbius primenama, kad laikas valgyti (šaukiama „sahur sahur‟).
Dar kitoje prieš 4.30 val. transliuojami šaukiniai, stabdantys valgymą („imsak“), kitur 17.30 val. leidžiama sirena, kad baigiamas pasninkavimo laikas ir pan.
Kai kurios mečetės iškabina didžiausius skelbimus prie įėjimų – juose surašytos visos planuojamos veiklos toje mečetėje ramadano metu, kad tie, kurie neateina kasdieną, žinotų, kas ir kada vyks.
Atrodytų, kad visi maldos namai kartu turėtų melstis vienu metu, tačiau per garsiakalbius kiekviena mečetė pradeda maldas skirtingu laiku.
Vieną vakarą buvau pakviesta musulmono bičiulio Hendros kartu su jo šeima pavakarieniauti (po pasninkavimo uždarymo), tad išsiklausinėjau jo tėčio Junaedi Arkano apie mečečių veiklos skirtumus.
Jis nusišypsojo ir paaiškino, kad nors pasninkauja visi musulmonai, tačiau kiekvienai mečetei leidžiama savo veiklą organizuoti taip, kaip sutarta su bendruomene, kuri ateina melstis.
Maldos transliuojamos skirtingu laiku dėl netikslaus laikrodžių veikimo. Visi turėtų startuoti kartu, tačiau skirtumų kartais būna.
Jeigu vieni paprašo, kad rytais kas nors žadintų, jie taip ir darys, jeigu sutarta, kad informuos sirena apie pasninkavimo pabaigos laiką, taip ir bus. Tad viskas priklauso nuo bendruomenės. Kai kuriose, pavyzdžiui, vakare po paskutinių maldų visi kartu valgo.
Ryte surenkami pinigai, kiekvieną dieną sutariama, kurios šeimos gamins valgį „berbuka“ (saldų nesunkų užkandį, skirtą valgyti po 17.30 val.) ir viskas padalinama vakare.
Maldos transliuojamos skirtingu laiku dėl netikslaus laikrodžių veikimo. Visi turėtų startuoti kartu, tačiau skirtumų kartais būna. Pats Junaedi savo namuose turi įsirengęs vietą maldai, tad dažnai į mečetę neina, o kartu su šeima meldžiasi namie.
