Ramadanas – 9 mėnuo pagal islamo mėnulio kalendorių, kurio metu pranašui Mahometui buvo apreikštas Koranas. Tai musulmonų badavimo mėnuo, nuo saulėtekio iki saulėlydžio negalima valgyti, gerti, mylėtis ir rūkyti.
Ramadano centre esti dvasiniai dalykai – daugiau melstis, sušelpti neturtinguosius, apgalvoti savo gyvenimą ir, žinoma, dar labiau suartėti su Alachu. Pasninkavimas siekia visiems musulmonams parodyti, ką reiškia būti varginam žmogui šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame tikrai ne visi turi ką valgyti.
Visgi dauguma musulmonų kultūrų Ramadano metu akcentuoja būtent maistą, o pusryčiai iftar/ftour nusileidus saulei – didelė šventė visiems. Dienos metu dauguma restoranų būna uždaryti. ir net turistai dažniausiai pasitenkina patys gamindami maistą.
Artėjant saulėlydžiui, dauguma vietinių restoranų plačiai atveria duris, visur išdėlioja tradicinius Ramadano pusryčių patiekalus ir laukia badavusiųjų. Kai kurie iš jų priešais maisto lėkštes atsisėda ir jų kvapus kantriai iškenčia dar iki suskambant Ramadano dienos pabaigą skelbiančioms maldoms. Prisipažinsiu, net ir nebūdama musulmonė pasijutau nejaukiai valgydama maistą dar prieš oficialią badavimo dienos pabaigą, todėl kantriai kartu su visais stebėdavau savo hariros sriubos lėkštę kartais ir geras dešimt minučių. Ir tuomet, voila, visas miestas akimirksniu ištuštėja, badavusieji tekini lekia kas namo, kas į restoranus, o gudriausieji jau tą pačią sekundę sugeba įsidėti skanaus maisto į dienos kaitros nualintą pilvą.
Tradicinis Ramadano dienos pabaigos maistas visur yra datulės, pienas, sultys ir dažniausiai saldusis Chebakia. Tai kažkuo mūsiškį skruzdėlyną primenantis pyragaitis, gausiai aplietas medumi ir dažnai – sezamo sėklomis. Chebakia Ramadano metu parduodamas ant kiekvieno kampo, tačiau bent jau mano skoniui jis pernelyg saldus. Be minėtų produktų, labai dažnai Ramadano pusryčiams marokiečiai patiekia tradicinės sriubos harira, kuri valgoma su virtais kiaušiniais, marokietiškais blynais ar kokiu saldumynu.
Ramadano metu daugybė parduotuvių būna uždarytos, o jei ir dirba, tai tik vakare. Žinoma, tai netaikoma turistinėms parduotuvėms ir kavinėms, kurių dauguma esti Marakešo Medinoje. Ramadano metu geriau neplanuoti jokių rimtų darbų, namų rekonstrukcijos, nes vietiniai darbininkai paprasčiausiai neturės sveikatos kažką daryti. Ir nenuostabu kodėl, nes jėgas atima ne tik badavimas ir vandens atsisakymas esant +45 laipsnių temperatūrai, bet ir kėlimasis dar prieš pat aušrą fajr maldai ir ankstyviems pusryčiams.
Kas laukia marokiečio, kuris nesilaiko Ramadado ir viešai valgo? Nieko gero. Dažniausiai – trijų mėnesių kalėjimas arba piniginė bauda.
Badavimas neprivalomas vaikams iki 16 metų, maitinančioms mamoms, nėščioms, ligoniams, menstruacijomis sergančioms moterims, sunkiai dirbantiems musulmonams, kurie kitaip negalėtų išlaikyti šeimos, kelionėje esantiems asmenims. Visi tie, kurie Ramadano metu valgė dėl pateisinamų priežasčių, badauti gali ir jau pasibaigus Ramadanui, taip atperkant savo valgymą.
Kas laukia marokiečio, kuris nesilaiko Ramadado ir viešai valgo? Nieko gero. Dažniausiai – trijų mėnesių kalėjimas arba piniginė bauda. Be to, turistiniai restoranai marokiečių net ir neaptarnautų. Mano draugas, nors ir nėra musulmonas bei daugybę metų praleido Kanadoje, taip pat negali viešai valgyti ar gerti, nekalbant apie alkoholį prekybos centre, kuriame jis parduodamas tik užsieniečiams.
Paskutinės 10 Ramadano dienų musulmonams yra pačios švenčiausios, nes būtent tada pranašas Mahometas sulaukė pirmųjų Šv.Korano eilučių. Pati reikšmingiausia naktis vadinama Laylat al-Qadr (Galybės, Lemties Naktis), kuri Maroke 2017 metais vyko birželio 21 dienos naktį. Paskutinėmis Ramadano dienomis musulmonai meldžiasi ne tik dieną, bet ir naktį, iki 5 valandų ryto.
Ramadano pabaigą skelbia danguje pasirodęs jaunas mėnulis. Tuomet prasideda trijų dienų Eid al-Fitr šventė, kurios metu visi sočiai atsigriebia už badavimo mėnesį, pagrindinėse aikštėse rengiami nemokami pietūs vargšams ar kitais būdais sušelpiami vargesnieji. Ši šventė prasideda anksti ryte, dar prieš saulėlydį, kai musulmonai vyrai susirenka bendrai maldai. Tuo metu moterys paruošia ypatingus Eid al-Fitr pusryčius, kurie dažniausiai susideda iš marokietiškų blynų (baghrir ar melwi). Po pusryčių šeimos susirenka kartu, geria arbatą, vaikai aprengiami naujais drabužiais, o suaugusieji dėvi tradicinius marokietiškus apdarus.
Rudenį prasideda kita svarbi musulmonų šventė – Eid al-Adha, ji vyksta praėjus 40 dienų po Ramadano pabaigos ir yra skirta pagerbti Abraomui, kuriam Dievas atsiuntė išbandymą – paaukoti vienintelį savo sūnų Izaoką. Kaip visi žinome, paskutinę akimirką Dievas liepė Abraomui nebežudyti sūnaus ir vietoj jo paaukoti avinėlį. Ši avinų aukojimo šventė kažkuo primena mūsiškes Kalėdas. Tris nedarbo dienas marokiečiai švenčia ryte paaukodami aviną (kartais ožiuką) ir iš jo gamindami įvairiausius patiekalus. Šeimos susirenka kartu, lanko kaimynus, visi tikisi dovanų. Tad jei turite verslą Maroke, pasiruoškite per Eid al-Adha apdovanoti savo darbuotojus.
Ši šventė gali būti tikras išbandymas silpnesnių nervų keliautojams ir ypač vegetarams. Vieno Eid al-Adha metu buvau apsistojusi nuo Marakešo centro nutolusiame rajone, kuriame marokiečiai savo iš vakaro pirktus avinus laikė balkonuose. Visą naktį orą drebino gyvūnų baubimas numatant savo lemtį. Avinai kitos dienos rytą buvo skerdžiami namuose ar terasose. Avinų galvos dienos metus kepamos tiesiog gatvėje. Sako, galvų mėsų sriuba tikras delikatesas, kurio paragauti neišdrįsau.
Ramadano datos 2018 metais:
Gegužės 15 d. – birželio 15 d.
