Jau kelintą dešimtmetį ji yra stabiliai skurdžiausia šalis Europoje. Ir tegul kitos valstybės daro nesąmones, nuleidinėja svetimus lėktuvus, nedirba ar kariauja – atimti skurdžiausios šalies vardo iš Moldovos niekam neapvyksta. Nei nuolatinio karo padėtyje esanti Ukraina, nei tik iš Rusijos pašalpų gyvenanti Baltarusija vis dar negali nukonkuruoti Moldovos.
Kaip jau ir minėjau, daugiausia prie šios skurdžios situacijos prisidėjo tai, jog nuo pat Sovietų Sąjungos griūties Moldova apsiraizgė korupcijos raizgais, nes valdyti šalį ėmėsi buvę komunistai ir visokie vertelgos, kurių pirminis interesas buvo prisikimšti kišenes.
Prie viso to prisidėjo ir tai, kad Moldovos valdžia ilgai trypčiojo ir neapsisprendė, kuria kryptimi jiems dabar pasiduoti – ar šlietis prie Rusijos, kaip norėjo dauguma rusakalbių šalies gyventojų, ar žiūrėti į Vakarus, kaip norėjo dauguma rumuniškai kalbančių moldavų, o gal tapti regiono Šveicarija, kas išvis yra totali nesąmonė žlugusios ekonomikos valstybei. Visas tas blaškymasis lėmė, kad Moldova tapo tiesiog regiono skyle.
Praėjo daug metų, o blaškymasis tebesitęsia, nors paskutiniu metu kiek ryškėja europietiškai nusiteikusių šalies gyventojų pranašumas. Šalis išsirinko provakarietišką prezidentę ir nedrąsiai deklaruoja savo siekius eiti Europos link. Jei pavyks tą kryptį išlaikyti, neatmestina, jog netolimoje ateityje į prarają smenganti Baltarusija gali ir paveržti skurdžiausios Europos šalies titulą iš Moldovos.
Žinoma, nors ir lėtai, pragyvenimo lygis Moldovoje gerėja jau dabar. Pavyzdžiui, sostinė Kišiniovas, palyginus su tada, kai lankėmės jame pirmą kartą, pasikeitė gan ryškiai.