Šie keliai didiems darbams yra įkvėpę ne vieną. Kai kuriais iš jų praeityje keliavo karaliai ir karalienės. Sakoma, ilgos kelionės pėsčiomis leidžia geriau pažinti pasaulį ir save patį, tad gal verta pabandyti?
Kungsleden – Karaliaus kelias Švedijoje (angl. King's Trail), 440 km
Tai ilgiausias ir populiariausias pėsčiųjų kelias Švedijoje, atviromis tundromis ir kalnų slėniais vedantis keliautojus per Laplandijos regioną už poliarinio rato. 440 km vingiuojantis per šiauriausią Švedijos teritoriją, kurioje įsikūrę net keturi nacionaliniai parkai. Pietinė pėsčiųjų kelio dalis driekiasi per Vindelfjallen gamtos rezervatą – didžiausią saugomą teritoriją Europoje. „National Geographic“ žurnalas Karaliaus kelią yra įvardijęs kaip vieną iš dešimties geriausių pasaulio pėsčiųjų trasų.
Žygiuojantieji šiuo keliu gali pasigrožėti aukščiausiu Švedijos kalnu.
Įdomu tai, kad žygiuojantieji šiuo keliu gali pasigrožėti aukščiausiu Švedijos kalnu (2 104 m) Kebnekaise, kuris taip pat yra aukščiausias visoje Laplandijoje, besidriekiančioje per visą Skandinavijos šiaurę (Norvegiją, Švediją, Suomiją) ir Rusiją bei aukščiausias šiauriau poliarinio rato esantis Europos kalnas.
Visam Karaliaus keliui įveikti prireiktų mėnesio, tačiau nebūtina eiti tiek ilgai. Kelias padalintas į keturias atkarpas, o vienai atkarpai nueiti pakanka savaitės. Populiariausia yra šiauriausia kelio dalis vingiuojanti tarp Abisko ir Nikkaluokta miestelių, ji siekia 105 km. Dalyje kelio žygeiviai turi galimybę nakvoti nedidelėse trobelėse, tačiau yra ruožų, kur tenka miegoti tik palapinėse. Kelias nėra sudėtingas, tad juo eiti gali visi.
Malerweg – Dailininkų kelias Vokietijoje, 116 km
Dailininkų kelias vingiuoja Vokietijoje, netoli Dresdeno, vienoje romantiškiausių šalies vietovių, vadinamoje Saksonijos Šveicarija. Čia teka Elbė, susijungia Vokietijos Saksonija su Čekijos Bohemijos apskritimi, o gamta yra sukūrusi netipišką Vokietijai kraštovaizdį – iš tankių sengirių į dangų kyla daugybė lietuvio akiai neįprasto grožio smiltainio uolų. 116 km ilgio, padalintas į atkarpas aštuonioms dienoms žygiavimo. Dailininkų kelias laikomas gražiausiu pėsčiųjų maršrutu Vokietijoje.
Dailininkų kelias laikomas gražiausiu pėsčiųjų maršrutu Vokietijoje.
Dailininkų kelias, vienintelis iš čia aprašytų, yra žiedinis – prasidėjęs Liebethal miestelyje keliauja link Čekijos sienos, o ten apsisuka ir kitu Elbės upės krantu grįžta atgal. Jis žygeiviams dovanoja nuostabias panoramas, daug aukštyn ir žemyn per uolas vedančių laiptelių, tarpeklius, upeliukus, žmonių neliečiamas sengires, pilis, malūnus ir istorines vietoves.
Saksonijos Šveicarijos pavadinimo istorija labai įdomi. XVIII a. du šveicarų dailininkai Adrianas Zinggas ir Antonas Graffas studijavo meno akademijoje Drezdene. Iš naujųjų namų tolumoje jie pamatė kalnus be smailių viršūnių. Atrastas kraštovaizdis priminė gimtąjį kraštą ir taip patiko, kad vietovę jie pavadino Šveicarija. Saksonijos Šveicarijos pavadinimas prigijo visam laikui.
Vietovės grožis ne vienerius metus traukė dailininkus, rašytojus ir kompozitorius, čia jie sėmėsi įkvėpimo savo kūrybai. Netrukus per miškus, uolas ir tarpeklius vingiuojantis jų išmintas takelis buvo pavadintas Dailininkų keliu.
Beje, Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja Lina Ever, prieš kelis metus įveikusi šį kelią, parašė apie jį knygą „Kelyje. 100000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“.
„Lycian Trail“ – Turkijoje, 509 km
Vienas iš žymiausių ilgųjų pėsčiųjų kelių pietvakarių Turkijoje. 509 km kelias vingiuoja Viduržemio jūros pakrantėmis (nuo Fetchijės iki Antalijos). Jis įvardijamas kaip vidutiniškai sunkus ir sunkus, nes driekiasi kalnuotomis vietovėmis – per dieną gali tekti pakilti net į kilometro aukštį. „Lycian Trail“ keliu eidami žygeiviai gėrisi nuostabiais Viduržemio jūros paplūdimiais bei įspūdingomis jūros panoramomis, atsiveriančiomis pakilus į kalnus.
Įdomu tai, kad šio kelio idėja gimė pačioje praėjusio amžiaus pabaigoje Turkijoje gyvenusios aistringos žygeivės britės Kate Clow galvoje. Jos iniciatyvos ir atkaklumo dėka per penkerius metus maršrutas buvo išžvalgytas ir sužymėtas, o 1999 m. kelias oficialiai atidarytas. Jam buvo suteiktas senovės civilizacijos vardas, kuri daugybę metų valdė teritoriją, per kurią dabar vingiuoja kelias.
Per dieną gali tekti pakilti net į kilometro aukštį.
Likijos regiono istorija sena ir įvairi. Pasibaigus persų valdymo laikotarpiui, į valdžią atėjo Aleksandro Didžiojo vadovaujami graikai. Likijos žmonės perėmė graikų kultūrą. Vėliau regionas tapo Romos imperijos provincija. Romėnai čia pastatė daugybę miestų ir uostų.
Žygiuojantieji „Lycian Trail“ keliu gali aplankyti net 25 istorines vietas, pakeliui žygeiviai atranda senovės miestų (vienas jų – garsusis Olimpas), bažnyčių, tvirtovių griuvėsius. Kai kurios archeologinės vietos yra saugomos UNESCO.
Kaip ir daugelis tokio tipo ilgų pėsčiųjų kelių, „Lician Trail“ yra padalintas į atkarpas, tad nebūtina visų 509 km įveikti vienu kartu. Galima pradėti ir baigti ten, kur norisi. Nakvynę kelyje siūlo viešbutukai, pensionai, gyventi galima kaimo nameliuose ar palapinėje stovyklavietėse.
„West Highland Way“ – Škotijoje, 154 km
„West Highland Way“ yra pirmasis Škotijoje įkurtas ilgas pėsčiųjų kelias. Šiuo metu jam daugiau nei 40 metų ir yra laikomas mėgstamiausiu pėsčiųjų maršrutu šalyje. Prasideda Glazgo priemiestyje ir, 154 km iš pietų į šiaurę vingiuodamas laukinėmis Škotijos žemumomis ir aukštumomis, ežerų pakrantėmis bei aukštikalnėmis, baigiasi Fort Viljamo mieste.
Štai ką apie „West Highland Way“ mums savo interviu pasakojo jį įveikusi lietuvė žygeivė Ingrida: „Tai, sakyčiau, pažintinis gamtinis takas. Einant juo galima pamatyti visą škotiško kraštovaizdžio įvairovę: plačias pievas su besiganančiomis avimis, paslaptingus ežerus, upeliukus ir krioklius, įspūdingų šimtamečių ąžuolų girias ir mėlynais katilėlių žiedais nusagstytus slėnius, bekraštes plynas aukštumas, snieguotų kalnų viršūnes ir aukščiausio Didžiosios Britanijos kalno Ben Neviso papėdes. Didžiausią įspūdį paliko škotiška gamta, kelionės metu besikeičiantis kvapą gniaužiantis kraštovaizdis, sodrūs vaizdai, spalvos, kvapas, erdvės! Tai buvo kelionė, kai kelias ir gamta įtraukė mus visu 100 proc.“ .
West Highland Way padalintas atkarpomis taip, kad jį galima įveikti per savaitę. Tačiau labiau patyrę žygeiviai dažnai šį maršrutą baigia greičiau.
„Camino Frances“ – Prancūzijoje ir Ispanijoje (angl. French Way), 800 km
„Camino Frances“ yra tikriausiai pats populiariausias iš devynių pagrindinių piligrimų kelio „Camino de Santiago“ maršrutų. 800 km kelias yra įkvėpęs ne vieną rašytoją, menininką ir filmų kūrėją. Po kelionės juo Paulo Coelho parašė bestselerį „Piligrimas“, o 2010 m. žiūrovams buvo pristatytas Holivudo filmas „Kelionė“ (angl. The Way), kurio pagrindinis herojus keliauja „Camino Frances“.
Kelias prasideda Prancūzijoje ir baigiasi Ispanijoje, viename iš seniausių Europoje piligrimystės centrų Santjago de Kompostela. Šiame, apie 30 km nuo vandenyno nutolusiame mieste, tikima, buvo palaidotas Šv. Jokūbas – vienas iš dvylikos apaštalų. Tai miestas gausus istorinio meno ir architektūros paveldo.
„Camino Frances“ ritasi per Pirėnus, veda žygeivius per La Riocha vyno regioną, šiaurės Ispanijos plokštikalnes bei kalvotą ir miškingą Galisijos kraštovaizdį. Kelias užsuka ir į žymius Ispanijos miestus.
„Camino Frances“ keliu piligrimai žygiavo šimtmečiais, tad pakeliui atrandama daugybė bažnyčių, katedrų, vienuolynų, senovinių pastatų griuvėsių. Romėnų tiltai čia tampa įprastu dalyku keliaujant ne tik per miestus, tačiau ir kaimo keliais bei apsnūdusiais kaimeliais. Einant galima aplankyti keltų laikų griuvėsius bei Atapuerca – archeologinę vietovę, kurioje buvo rasti seniausi Europoje hominido pėdsakai – griaučių liekanos, datuojamos net 1 mln. 200 tūkst. metų atgal.
„Camino Portugues“ – Portugalijoje (angl. Portuguese Way), 612 km
Tai yra antras populiariausias piligrimų kelio „Camino de Santiago“ maršrutas. Jis prasideda Portugalijos sostinėje Lisabonoje ir po 612 km baigiasi Ispanijos mieste Santjago de Kompostela. Jei pasirinksite įveikti visą kelią ir per daug neskubėdami eisite vidutiniškai po 25 km per dieną, visai kelionei prireiks apie 24 dienų. Ėjimas, kuris keičia.
Nors oficiali Portugališkojo kelio starto vieta yra Lisabona, daugelis keliautojų į jį įsilieja Porto arba Tujo miestuose. Keliaujantys nuo Portą įveikia 240 km, o kelią pradedantys Tujo mieste – 119 km.
Portugalų kelias yra puiki alternatyva keliautojams, norintiems žygiuoti labiau regioninėmis, kaimiškomis vietovėmis. Nuo Porto driekiasi vandenyno pakrante, nuo seno vietinių ir į uostus atvykusių svečių naudotu keliu per žavius pajūrio miestelius ir kaimelius.
Žygeiviai taip pat keliauja per laukus, miškingas vietoves, vynuogynus, apsnūdusius Galisijos kaimus, viduramžių tiltus, istorinius miestus ir gyvybingus mažus miestelius, tokius kaip Santarenas, kuris buvo vienas paskutinių maurų bastionų Portugalijoje, ar Koimbra, garsėjančią XIII a. universitetu.
„Camino Portugues“ yra ėjusios tokios išskirtinės istorinės asmenybės kaip Karalius Sancho II-asis (1244 m.), Portugalijos karalienė Izabelė (1326 ir 1335 m.), taip pat žymus portugalų dailininkas, humanistas ir architektas Frančeskas de Holanda (1549 m.).
Tai yra antras populiariausias piligrimų kelio „Camino de Santiago“ maršrutas.
Kuriuo iš aprašytų ilgųjų pėsčiųjų kelių norėtumėte eiti Jūs?
Ėjimo renginys startuos gegužės 15 d. Kauno Rotušės aikštėje. Renginio dalyviai kviečiami pasirinkti ir įveikti vieną iš trijų skirtingo ilgio trasų (5 km, 10 km ar 25 km). Ėjimo miestelyje visų lauks turiningos, naudingos veiklos ir pramogos. 2021 m. Vilniuje startavęs renginys pritraukė net 7 tūkst. dalyvių. Nemokama registracija į renginį.
