Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, augantis keleivių skaičius ir skrydžių pasiūla rodo, kad prognozės dėl atsigaunančios keleivinės aviacijos buvo pagrįstos.
„Dar pavasarį prognozuodami spartėjančius aviacijos atsigavimo tempus vasarą nebuvome tikri, kaip greitai tai įvyks. Dabar jau galime drąsiai teigti, kad pirmieji vasaros mėnesiai netgi viršijo lūkesčius – žmonių noras keliauti pandemijos metu niekur nedingo, tai akivaizdžiai įrodo keleivių srauto ir įvykdytų skrydžių rodikliai“, – pranešime teigė A.Stikliūnas.
Liepą per šalies oro uostus keliavo daugiau nei 324 tūkst. keleivių – 40 proc. viso 2021 metais turėto srauto. Palyginti su pernai liepa, trijuose oro uostuose keleivių skaičius augo beveik 94 procentais. Vilniaus oro uoste jis augo daugiau nei dvigubai, Kauno – 65 proc., o Palangos – 17 procentų.
Per mėnesį keleivių skaičius augo beveik dvigubai, didžiausias augimas buvo Palangos oro uoste.
Anot A.Stikliūno, liepą Lietuvos oro uostai lenkė Europos Sąjungos šalių to paties laikotarpio skrydžių srauto vidurkį, o pagal atsigavimo tempus buvo penktoje vietoje.
„Lietuvos oro uostai sparčiai artėja prie buvusių rekordinių 2019 metų skrydžių srautų. Šių metų liepą įvykdyti 3,8 tūkst. skrydžiai, kai užpernai šis skaičius siekė beveik 5,6 tūkst. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad, palyginti su pernai, skrydžius skaičius iš visų trijų oro vartų išaugo beveik trečdaliu“, – sakė A. Stikliūnas.
Geriausi rezultatai buvo Vilniaus oro uoste, kuri skrydžių skaičius per metus augo daugiau nei 44 proc. Antroje vietoje liko Kaunas, kuriame skrydžių pasiūla augo 16 procentų.
Lietuvos oro uostuose pervežtų krovinių kiekis per metus paaugo 26 proc. iki 1811 tonų. Be to, šių metų rodiklis pralenkė ir 2019 metus, kai buvo pervežta 1427 tonos krovinių.
Daugiausia krovinių liepą skraidinta Vilniaus oro uoste – 1372 tonos, antroje vietoje liko Kauno oro vartai, kur pervežtų krovinių kiekis siekė 438 tonas, Palangos oro uoste – 0,15 tonos.
Ką būtina žinoti prieš skrydį?
Lietuvos oro uostų atstovas primena, kad taikant papildomų dokumentų ir sveikatos pažymų patikros tvarkas prieš skrydį, procesai oro uostuose gali trukti ilgau nei prieš pandemiją.
Keleiviai prašomi įsivertinti laiko testui atlikti bei rezultatui gauti poreikį ir atitinkamai pridėti planuojamą tyrimo trukmę prie įprastų rekomendacijų dėl atvykimo laiko. Rekomenduojama į oro uostą atvykti likus daugiau nei 2 valandoms iki skrydžio.
Taip pat visiems keleiviams rekomenduojama pasidomėti naujausiais šalių reikalavimais atvykstantiems. Patariama patikrinti oficialių kitos šalies institucijų informacijos šaltinius, jei yra poreikis – pasikalbėti su oro bendrovės, iš kurios pirktas bilietas, atstovais.
Primenama, kad visas esamas ir artimiausiu metu planuojamas skrydžių kryptis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, taip pat reikalavimus keliautojams galima rasti specialiame polapyje www.vilnius-airport.lt/kryptys-is-lietuvos-oro-uostu.
