Egzotika nuo pirmų akimirkų
Skrendant į Maldyvus egzotika prasideda dar nenusileidus ant žemės. Kai lėktuvas pradeda ruoštis nusileidimui, sausumos dar nematyti. Tik gerokai priartėjus prie žemės ima ryškėti daugybė nedidelių sausumos „dėmelių“. Lėktuvas nusileidžia ant dirbtinio sausumo ruožo, kuris priklauso Malės atolui. Taip vadinami savotiški Maldyvų administraciniai vienetai, daugiau nei tūkstantis salų sugrupuota į 26 atolus.
Malę galima vadinti vienu iš pagrindinių, nes jame – ne tik oro uostas, bet ir šalies sostinė. Būtent čia verda visas aktyvusis šalies gyvenimas, tai – pagrindinis ekonominis centras. Pažvelgus į Malę iš viršaus iš tiesų užgniaužia kvapą, sunku patikėti, kaip tiek visko gali sutilpti tokioje mažoje salelėje. Nors Malėje yra gerų viešbučių ir turistai išlaipinami vos kilometro atstumu nuo jos, retas keliautojas apsistoti pasirenka būtent čia. Tik iš lėktuvo išlipusių turistų jau laukia laiveliai, kurie atostogautojus plukdo į pasirinktus „poilsinius“ atolus. Beje, kurortinių zonų yra ir tame pačiame Malės atole – visai netoli sostinės.
Malė – maža, bet labai įspūdinga
Nors tik atvykę poilsiautojai iš pradžių dažniausiai nutolsta nuo Malės, tačiau susipažinti su ja vis tiek sugrįžta. Iš kiekvienos salos kartą per savaitę ar dažniau kursuoja laiveliai į Malę. Maldyvų sostinė iš tiesų įspūdinga. Salelės plotas siekia vos 5,8 kv. km, tačiau joje puikiausiai telpa apie 100 000 gyventojų. Nors Maldyvai dažnai įsivaizduojami ramybės oaze, ar net pavadinami nuobodžia kryptimi, Malė tai paneigia iš esmės.
Gyvenimas joje smarkiai skiriasi nuo ramių atostogų salelių, vos išlipus girdėti automobilių, motociklų gaudesys, aplink – mečetės, gausybė pastatų – tiek menančių senesnius laikus, tiek modernių ir šiuolaikiškų dangoraižių, į akis krenta ir daugybė suvenyrų parduotuvių. O kur dar egzotiški Malės žuvies ir daržovių turgūs, pritraukiantys daugybę smalsuolių turistų.
Atvykę į Maldyvų sostinę keliautojai nepraleidžia progos pasigrožėti ir Malės veidu vadinama Penktadienio mečete (Hukuru Miskiiy). Tai seniausias, XVII a. menantis, tokio pobūdžio statinys Maldyvuose. Keliautojus itin sužavi tai, kad minėtos mečetės statybai naudoti koralai. Įeiti į mečetės vidų turistams leidžiama tik su ministerijos leidimu, tačiau, sakoma, kad kartais tinkamai apsirengusius ir pagarbiai besielgiančius keliautojus šalia budintys pareigūnai sutinka įleisti ir be oficialaus leidimo.
Tarp būtinų salų valstybės sostinėje aplankyti objektų neabejotinai yra ir pagrindinėje Malės aikštėje įsikūręs Nacionalinis muziejus. Šiame trijų aukštų pastate apžiūrint pačius įvairiausius eksponatus – nuo senų radinių iki budistinių koralų raižinių – galima artimiau susipažinti su šalies kultūra ir istorija. Visai šalia Nacionalinio muziejaus įsikūręs ir įvairių rūšių medžiais bei gėlėmis apsodintas Sultono parkas, kur turistai gali kiek atsikvėpti ir pasimėgauti egzotiška gamta.
Galiausiai, lankantis mažytėje Malės saloje reikėtų skirti dėmesio ir Islamo centrui bei Prezidento rūmams. Pirmieji keliauninkus patraukia kiek netradicine architektūra – didingu auksiniu kupolu ir ypatingu interjeru, kurio akcentas – puošniai drožinėtos sienos. Vainikuoti pažintį su Maldyvų sostine galėtų Prezidento rūmai. Šis unikalus statinys sultono įsakymu pradėtas statyti dar 1906 m. ir turėjo atitekti jo sūnui, tačiau sultonui netekus valdžios ir Maldyvams tapus respublika, „sultono kūrinys“ tapo prezidento rezidencija.
Net būdama labai mažytė savo spalvingumu Malė gali nustebinti bei geram pusdieniui ar daugiau užimti net ir patį išrankiausią atostogautoją. Todėl, atvykus į Maldyvus, bent vienai dienai ištrūkti į salų sostinę – neabejotinai verta.
Tobulos akimirka mažuose lopinėliuose
Iš 206 gyvenamųjų Maldyvų salų net 70 „okupuotos“ svajonių poilsio ištroškusių turistų. Ir iš tiesų kiekvienas čia randa savo – nuo ramaus vandenyno teliuškavimo, maudynių „arbatėlėje“, reginių lyg iš atviruko iki nardymo gėlame vandenyje ar daugybės kitų vandens pramogų. Neretai juokaujama, kad Maldyvų paplūdimiai tokie nuostabūs, kad sužavėtų net tuos, kurie negali pakęsti „drybsuolių“ poilsio.
Turistinės salos pasibarsčiusios po skirtingus Maldyvų atolus. Renkantis kryptį būtent ir reikėtų atsižvelgti į tai – kokie atostogų lūkesčiai. Salų valstybė gali garantuoti tobulas atostogas tiek nardymo ir vandens pramogų mėgėjams, tiek norintiems kuriam laikui tiesiog atsiriboti nuo likusio pasaulio, tiesiog paskęsti atostogų akimirkose.
Ratu išdėstyti mediniai namukai ant žydro ir gėlo akmens – Maldyvus reprezentuojantis kadras. Tai – prabangi, puikia infrastruktūra ir aukšto lygio aptarnavimu pasižyminti Bandos sala. Ši sala itin mėgstama šeimų, ką tik susituokusių porų ir nardytojų, saloje įrengta net nardymo mokykla.
Itin daug turistų dėmesio sulaukia Malės atolas, ypač jo šiaurė. Atostogas ten iš tiesų galima pavadinti rojumi žemėje – tik nedidukai nameliai šiaudiniais stogais, kojas kutenantis šiltas smėlis, saulė ir šilta jūra.
Malės atolas gali pasigirti ir bene gražiausia sala iš viso tuzino, sudarančio Maldyvus. Tai – Nakatchafushi, kurioje poilsį suderina paties įvairiausio kalibro poilsiautojai – ilgas paplūdimio ruožas vilioja saulė mėgėjus, o pati įspūdinga lagūna – vandens sporto aistruolius. Malės atolui priklauso ir daugiau keliautojų pamėgtų salų – aktyvesnį poilsį siūlanti Digufinolhu arba visai netoli jos įsikūrusi, bet jau privataus poilsio mėgėjų pamėgta Veligandhu Huraa. O kur dar tiesiog savo paprastumu, o kartu ir grožiu keliautojus pavergiančios Bodufinolhu, Biyaadhoo ar Kandooma.
Turistai neretai pasiryžta ir gerokai nutolti nuo Malės – apsigyventi ramiuose, kartais net autentiškumu dvelkiančiuose atoluose. Iki Pietų Malosmadylu tenka plaukti daugiau nei 100 km, tačiau verta – galima rasti išsvajotą atostogų ramybę ar susipažinti su vietinių tradicijomis. Itin dažnai keliautojai renkasi ir Šiaurinio Malosmadylu kryptį, šiame kurorte stengiamasi suderinti ir „drybsotojų“, ir nardytojų poreikius.
Vis dėlto aktyvaus poilsio entuziastai – nuo nardytojų iki banglentininkų ar net žvejų – dažniau renkasi Pietų Ario atolą. Būtent čia vandens pramogų aistruoliams sukurta itin patraukli infrastruktūra – nuo geriausios įrangos nuomos iki nardymo pamokų.
Kada krautis lagaminus?
Tūkstančio salų valstybė gyvena dviejų sezonų – sausojo ir drėgnojo – ritmu. Lietingi ir vėjuoti orai būdingi nuo gegužės iki spalio besitęsiančiam sezonui, o su lapkričiu po truputį atkeliauja ne tik sausi ir geri orai, bet ir pirmieji saulės, maudynių bei nardymo šiltame vandenyje ištroškę turistai. Pradėti planuoti kelionę į Maldyvus galima jau tada, kai aplinkiniai maišo šilčiausius Europos kraštus – vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį. Tačiau keliauti geriausia, kai pas mus šiluma dar net nekvepia. Pats Maldyvų sezono įkarštis – sausio ir kovo mėnesiai.
Maldyvų klimatą galima būtų pavadinti kone tobulu. Nesibaiminantiems lietaus ar vėjų keliauti būtų galima ir ištisus metus, nes net drėgnuoju sezonu temperatūra salose laikosi apie 25–26 laipsnius šilumos. Itin staigių temperatūrų pokyčių čia nebūna, pasibaigus drėgnajam sezonui po truputį pradeda šilti dar labiau ir turistai būna lepinami vidutiniškai 30 laipsnių, o kartais ir daugiau, šiluma.
Būtent Maldyvus keliautojai neretai renkasi ne tik dėl įstabaus grožio ir šilto oro, bet ir dėl vandens temperatūros. Nepakartojamo grožio saleles skalauja Indijos vandenynas, kurio vandens temperatūra prie Maldyvų krantų visus metus svyruoja tarp 26 ir 31 laipsnių šilumos. Kitaip tariant, nors tūkstančio salų valstybę keliautojams rekomenduojama lankyti sausuoju sezonu – siekiant išvengti liūčių, nebijantys sušlapti galėtų į Maldyvus atklysti ir drėgnuoju laikotarpiu, mat klimatas čia kone tobulas ištisus metus.
Daugiau informacijos rasite čia.
