„Senasis kelias palei Nemuną, piliakalniai ir romantiškos pilys turi savos auros, praturtinančios maršrutą ir, svarbiausia, bent kokiems metams įstringa savarankiško keliavimo patirtis“, – sako Šilutės Turizmo informacijos centro vadovė (TIC) Agnė Abramovičienė.
Ji išskiria keletą Šilutės krašto neatrastų vietų.
Minijoje – senienų muziejus
Iš Rusnės pasukus Minijos link nesunku rasti „Minijos kaimo“ sodybą, liaudyje dar muziejuku tituluojamą. Jurgis Gečas čia gyvena nuo vaikystės ir žmoną Oną kadaise į Miniją prisiviliojo. Kaip pasakojo pati Ona, abiem įsikūrus Šilutėje, Jurgis laikraštyje pamatė skelbimą, kad Minijoje reikalinga pardavėja.
„Jurgis pasiūlė įsidarbinti parduotuvėje. Man matematika labai nesisekė, bet visgi įsidarbinau. Taip ir persikėlėm kartu į Mingę, kaip ją esam įpratę vadinti. Pirmą atlyginimą „pradirbau“, o paskui išmokau dirbt, – prisiminė Ona. – Iš pradžių čia man buvo baisu, laukai apsemti, net parduotuvėje reikėdavo aukščiau prekes sukelti, kai potvynis kildavo“.
Dabar Minijoje gyventi patinka. Minijos kaimo senbuviai ir 3 laivus turi, plukdo po Nemuno deltą, į Nidą, Uostadvarį. Vieną vairuoja pats Jurgis, kitus – sūnūs.
Paklausus, ar turi kada pailsėti, paatostogauti, Gečai juokdamiesi sako: „Juk mes kurorte gyvenam, o į Turkiją per televizorių pažiūrim“.
O muziejuje galima rasti visko, daugiausia – žvejybos įrankių: tinklų, blizgių, žeberklų ar net pačiūžų. Apstu ir buities rakandų.
„Kai nustojome ūkininkauti ir kiek metėmės į turizmą, pasikabinome dėl grožio keletą rakandų, kirvį, medinių plaktukų. Taip staiga ir pradėjo daugėti eksponatų nuo pat 2006 metų. Žmonės sužinoję, kad renku, patys pradėjo nešti nenorėdami senienų išmesti“, – dieną naktį apie eksponatus gali pasakoti Jurgis Gečas.
Paklausus apie artimiausią širdžiai eksponatą, žvejybą mylintis Jurgis parodo jo paties pagamintą lentą, kur išdrožinėjo visus Mingės kaimo žvejus kiek tik prisiminė nuo vaikystės. Jų pavardžių čia beveik 50. Erdves muziejui šeimininkai žada jau net ir praplėsti.
Šilutės atradimai
Pačioje Šilutėje Agnė Abramovičienė siūlo apžiūrėti dar 1817 metais įsteigtus Teismo rūmus, geležinkelio stotį, Hugo Šojaus muziejų bei atnaujintą senąją turgaus aikštę.
Susiradus gidą galima apžiūrėti mažųjų laivų uostelį, pasivaikščioti po patį Šilutės miestą, kuris puikiai išlikęs ir išsaugojęs senąją prūsišką dvasią. Čia galima rasti visus senuosius istorinius pastatus – gaisrinę, liuteronų ir katalikų bažnyčias, paštą ar senąsias privačias vilas. Atvykėlių akį traukia sekretai, gražiai atspindintys senąją miesto istoriją.
Ir gurmaniški atsiminimai
Na, o kad kelionė iš Paprūsės krašto nenublanktų iš „Sopo‘s šokolado“ parduotuvėlės savininkės kartvelės Sopiko Tavadze galima įsigyti rankų darbo šokolado. Pati Sopiko kiek pokštauja, kad didžiausi smaližiai yra Šilutės medikai, o didžiausi drovuoliai – vaikinai, kurie dažnai klausia patarimo, ką įteikti kad ir sužadėtuvėms.
Vieną kitą kilogramą rūkytos žuvies ar jūros gėrybių išsiveža kiekvienas, užsukęs į Rusnę. Čia nesunku pastebėti rūkstančius dūmelius, kurie ir nurodo kryptį, kur reikia stabtelti. Štai „Anitos žuvys“ savininkė Anita Belokopytova kartu su vyru Jurijumi šiuo verslu užsiima jau daugiau nei 30 metų. Į verslą įtraukta net visa šeima. Pasak jos, lietuviai labai mėgsta žuvį, o populiariausias išlieka karšis.
Gretimame name įsikūrusi ne tik žuvimi, bet ir edukacijomis garsėjanti „Ingos rūkyklėlė“. Čia sukiojasi Ingos, kurios vardu ir pavadinta rūkykla, dukra Živilė Čenkė. Skaičiuojama, kad Rusnėje galima rasti bene 30 rūkyklų, tad pasirinkimas tikrai nemažas.
Svarbu ir romantika
Keliautojas, kelionių startuolio „Hoperfy“ bendraįkūrėjas Tadas Kertenis Lietuvos paprūsės turus lygino su Dunojaus slėnio dviračių bei vyno kelių junginiu ar Normandijos sūrio keliu. „Kita kultūrinė aplinka, subtilumas, įvairūs potyriai – tai skatina turistus stabtelti, o ne dumti greitkeliais“, – pasakojo T.Kertenis.
