Atostogų sezonas rugpjūčio mėnesį nesibaigia, laukia ilgas ir šiltas ruduo pietinėje Europos dalyje. Kelionių organizatorius „Novaturas“ primena apie dvi vasaros kelionių kryptis, kurios patiks ir įspūdžių ieškantiems keliautojams, ir vertinantiems skanų maistą.
Sicilija yra ypatinga sala, nuo žemyninės Italijos atsiskyrusi ne tik sąsiauriu, pro kurį plaukęs Odisėjas susidūrė su dviem jūrų pabaisomis – Scile ir Charibde, bet ir savita kultūra. Ar žinote, kad vikingai Sicilijoje viduramžiais buvo įkūrę moderniausią karalystę Europoje? Kitoje sąsiaurio pusėje įsikūrusi Kalabrija unikali ne tik uolėtais kraštovaizdžiais, skaidria jūra, žaviais paplūdimiais, bet ir savita viduramžių architektūra.
Itališko kraujo turi mažiausiai
Lėktuvas leidžiasi Sicilijos mieste Katanijoje prie Viduržemio jūros. Nuo seno šis vienas iš didžiausių salos miestų konkuruoja su salos sostine Palermu. Kiekvienas miestas savitas ir įdomus. Katanija – klasikinė, išpuošta barokine architektūra, namai pastatyti iš juodos lavos uolienos, todėl miestas atrodo nors ir rūstus, bet kartu ir elegantiškas.
Palerme stūkso Monrealio katedra, vienuolyno ir rūmų kompleksas, XII a. turėjęs reprezentuoti jauną, ambicingą normanų karalystę. Katedros vidus spindi auksu, dekoruotas mozaikomis – stilistika rodo, kad čia darbavosi ne tik vietiniai meistrai, bet ir musulmonų bei Bizantijos menininkai.
Palermo krantus skalauja žydresnė ir seklesnė Jonijos jūra, o Katanijos – gilesnė Viduržemio jūra. Šios dvi jūros susitinka sąsiauryje, kuris skiria salą nuo žemyninės dalies. Tai nerami ir pavojinga vieta laivybai ir nuo senų laikų buvo kuriamos legendos apie jūros pabaisas.
Visa Sicilija atspindi daugiasluoksnį istorinį ir kultūrinį palikimą. Vakariniame salos pakraštyje ryški normanų, arabų, ispanų įtaka, o rytinėje pakrantėje – graikų. Itališko kraujo siciliečiai tikriausiai turi mažiausiai.
Reikia betarpiškai patirti, ką reiškia bendrauti su siciliečiais, kaip jie nuoširdžiai nori padėti, parodyti kelią gestais ir ženklais. Na ir dar tas užkrečiantis vietinių „dolce far niente“ (angliškai – „the sweetness of doing nothing“) gyvenimas – ypač vyrai gali sėdėti aikštėse valandų valandas ir šnekučiuotis su kaimynais.
Nemirtingųjų miestas ir senovės romėnių bikini
Atostogaudami Sicilijoje, užsukite į antikinių šventyklų slėnį Agridžente. Čia gyveno 200 tūkstančių žmonių, kurie garsėjo prabangiu gyvenimo stiliumi. Platonas sakė, kad miestas buvo statomas taip, tarsi žmonės būtų nemirtingi.
Artėjant prie miesto iš tolo dangaus fone ryškėja Konkordijos šventykla. Heros šventyklos kolonų akmenyse galima pamatyti pajuodusių gaisro pėdsakų: miestas 406 m. pr. m. e. buvo užpultas ir sugriautas kartaginiečių. Pati didžiausia Dzeuso šventykla – statybos užmojai tais laikais buvo nesuvokiamo masto ir sudėtingumo.
Kelias per kalnus veda į Pjaca Armeriną, Romos didikų vilą. Turistai čia plūsta pamatyti atkastas ir restauruotas mozaikomis dekoruotas vilos grindis, kuriomis išklotos didžiulės menės, alėjas primenantys koridoriai, privatūs apartamentai, kolonomis puoštas „partico“, karštos vonios, baseinai ir pirtys.
Realistiškos mozaikų detalės juvelyriškos – galima įžvelgti net skirtingo rango kareivių ar medžiotojų šukuosenų skirtumus, o romėnės pirties menėje ne tik demonstruoja šiuolaikinius bikini, bet ir kilnoja tokius pat svarmenis kaip modernioje lengvojo kultūrizmo salėje.
Sirakūzų labirintai ir Archimedo „eureka“
Vienas reikšmingiausių ir gražiausių antikinio pasaulio miestų, Sirakūzai, įkurtas 733 m. pr. m. e. Atėnės šventyklos kolonos iki šiol išlikusios ir „integruotos“ į miesto katedros sienas. Po senamiestį galima klaidžioti ištisą dieną, o kelią atgal vargu ar pavyks pakartoti tuo pačiu maršrutu – siauros gatvelės raizgosi tarpusavyje kaip gyvatės, apsivijusios Sicilijos simbolio triskeliono – trikojės mitinės būtybės veidą.
Miesto aikštėje pastatytas paminklas Archimedui, kur jis gimė ir buvo nužudytas. Šio miesto gatvėse jis bėgiojo šaukdamas „eureka“, kai išpuolė nuogas iš vonios, staiga atradęs Archimedo dėsnį.
Iš senamiesčio užsukite į Ortidžijos salą, įrėmintą ilga krantine su jaukiomis kavinėmis, vietinių žmonių vienaukščiais būstais su virtinėmis apatinių skalbinių prie lauko durų.
Kita miesto dalis – muziejus po atviru dangumi: romėnų ir graikų teatrai, galingos akustikos milžiniška 23 metrų aukščio uola, vadinama Dionisijaus ausimi.
Menininkų miestas ir ugnikalnių šou
Rytinėje salos pusėje dar vienas neįtikėtino grožio ant uolų pastatytas, turistų labai pamėgtas miestas Taormina, kuriame vaikštinėjant negali atsigrožėti išpuoselėtais kiemeliais, meno galerijomis, spalvingais keramikos dirbiniais apstatytais laiptais siauruose praėjimuose tarp namų.
Taormina – tikras saldainiukas. Viena gražiausių jos vietų – graikų amfiteatras, nuo kurio atsiveria vaizdas į Etnos kalną ir jūrą. Viename kadre visas Sicilijos grožis, reprezentuojantis salą turistiniuose bukletuose.
Poilsiaujant Sicilijoje, būtina aplankyti ikoninę Etną, aukščiausią salos viršūnę, kuri vis dar aktyviai „rūko“ garindama dūmus pro kelis iš dviejų šimtų kraterių. Nepakartojamas jausmas vaikščioti ant kalno, kai padus „kaitina“ po žeme įkaitusi 10 km ilgio ir 4 km gylio magmos „upė“.
Beje, Etnos papėdėje auginamuose vynuogynuose spaudžiamas skaniausias vynas.
Jei traukia tokie gamtos objektai, dar daugiau įspūdžių patirsite Eolijos salyne Tirėnų jūroje, kur aktyviai „dūmina“ Vulkano ir Strombolio ugnikalniai. Jei nepatingėsite pėsčiomis užkopti į Vulkaną, nuo viršaus atsiveriantis vaizdas įstrigs ilgam: po kojomis žioji kraterio duobė, virsta sodrūs balti garai, slankioja apsunkę debesys, smailos kalnų viršūnės nusidažiusios gelsva sieros spalva, o horizonte iš vandens kyšo migloti salų kontūrai.
Pailsėkite nuo įspūdžių Sicilijos kurortuose, kurie vilioja paplūdimiais ir šilta jūra. Nepraleiskite progos susipažinti ir su vietine virtuve, kurioje persipina ne tik itališkas kulinarinis paveldas, bet jaučiama ir arabų įtaka.
Kiekviena diena, praleista Sicilijoje yra visiškai kitokia nei praėjusi. Čia negalima skubėti, savaitės reikia vienam Sicilijos regionui ištyrinėti, o visai įvairialypei salai reikia dviejų.
Kalabrija – pietinė Italija, traukianti poilsiautojus
Sicilijos salą nuo žemyno skiria 3,5 km. pločio Mesinos sąsiauris. Kitoje pusėje prasideda Kalabrija, įsikūrusi batą primenančio Italijos žemėlapio pačioje „nosyje“. Tai dar vienas regionas, ryškiai išsiskiriantis nuo visos Italijos. Nors ši pietinė dalis nėra tokia turtinga, palyginus su visa šalimi, tačiau vilioja praleisti atostogas ir vietinius italus, ir turistus iš užsienio.
Kuo patraukli Kalabrija? Tai išskirtinis Italijos kraštas, pasižymintis uolėtomis pakrantėmis, ilgais smėlio paplūdimiais, taip pat nuostabia laukine gamta, kalnais ir gausiu istoriniu palikimu. Net 800 km besidriekiančioje Kalabrijos pakrantėje galima atrasti ir ramių, dar visai laukinių paplūdimių, ir pilnų šurmulio bei linksmybių.
Tirėnų jūros pusėje kraštą juosia Dievų, arba Gražioji, pakrantė, taip pavadinta dėl nuostabių balto smėlio paplūdimių ir gyvybės kupino skaidraus kaip krištolas vandens. Žemiau, nuo Palmio iki Banjaros, driekiasi spalvinga Violetinė pakrantė. Jonijos pusėje kraštą supa itin švariu ir skaidriu vandeniu garsėjanti laukinė Jazminų Rivjera, žavingos Apelsinų, Archėjų, Saracėnų pakrantės.
Apie 300 km Kalabrijos pakrantės ribojasi ir su Viduržemio jūra. Dėl šilto klimato ir nuostabios jūros spalvos šio krašto paplūdimiai nepaliks abejingų. Čia yra ir vieni garsiausių Italijoje Tropėjos ir Vatikano kyšulio paplūdimiai, pastarasis įtrauktas į gražiausių pasaulio paplūdimių šimtuką.
Tarsi iš romantiškų filmų apie meilę
Maži Kalabrijos miesteliai tarsi iš romantiškų italų filmų, todėl čia poilsiauti mielai atvažiuoja ir jaunos, ir pagyvenusios poros, vertinančios tūkstantmečių tradicijomis apipintą kultūrą ir meną.
Pasivaikščiokite jaukiomis gatvelėmis istorija alsuojančiuose miesteliuose ir pasimėgaukite mažu puodeliu ekspreso kavos. Savita ir Kalabrijos architektūra, iki šiol išlikusios senosios bažnyčios, vienuolynai ir pilys, o vietinių žmonių charakteriui turėjo įtakos senovės graikai, ispanai ir prancūzai.
Jei norite pajusti tikrą Kalabrijos pietietišką dvasią, aplankykite pajūrio miestą Tropėją, iškilusį ant 60 metrų aukščio skardžio – apačioje mėlynuoja Tirėnų jūra ir driekiasi puikiai įvertinti paplūdimiai. Pasivaikščiokite po viduramžių laikų senamiestį, primenantį apie kadaise čia klestėjusį prekybos ir aukštuomenės centrą, paklaidžiokite žaviomis gatvelėmis, sujungtomis siaurais laiptais, pasigrožėkite istoriniais pastatais. Užsukite į miesto simbolį – XII a. normanų stiliaus katedrą, pamatykite XVII–XVIII a. rūmus, pakilkite į VI a. įsikūrusį vienuolyną – nuo čia atsiveria užburiantis vaizdas.
Pasigrožėkite povandeniu pasauliu ir pažvejokite
Nepraleiskite progos pasigrožėti nuostabiai skaidria jūra ir povandeniniu gyvenimu – netoli Tropėjos yra paviršinio nardymo centras. Ši pramoga panaši į gamtos pažinimo filmą – plūduriuoji ant vandens ir pro kaukę stebi kaip ekrane daugybę spalvingų, egzotiškos išvaizdos, mažų ir didelių žuvų – vienos jų smalsiai būriuojasi arčiau žmonių, kitos baukštesnės renkasi atokesnes vietas.
Jeigu esate užkietėjęs žvejys, apsilankykite Sciloje, ant uolos įsikūrusiame žvejų kaimelyje, kuriame gaudomos kardžuvės. Pasijusite kaip E.Hemingvėjus, kuris nuo vaikystės mėgo žvejoti, o vėliau gaudė šias milžiniškas žuvis.
Atostogaudami Kalabrijoje kasdien nuo ryto iki vakaro mėgausitės nuostabiais peizažais – uolėtomis pakrantėmis, tarsi menininko teptuku nulieta mėlynų atspalvių jūra, laukine, žmogaus veiklos nepaliesta gamta, kurioje galite klaidžioti grožėdamiesi vešlia žaluma, kriokliais, upėmis ir ežerais.
