Rumunijos Juodosios jūros pakrantė – beveik 300 kilometrų, klimatas šiltas ir jūra šilta, tačiau net garsiausias jos kurortas Mamaja, pietuose susijungiantis su Konstancos miestu, Europoje mažai kam žinomas.
Rumunijos valdžia sako turinti ambicijų Konstancą ir šalia jos esančią pakrantę padaryti patraukliausiais Juodosios jūros kurortais. Didžiausiu konkurentu šioje srityje jie laiko Bulgariją, tačiau pripažįsta, kad kainos čia didesnės negu ten.
Rumunai didžiuojasi, kad VI a. prieš Kristų graikų kolonistų įkurtas miestas, tuomet vadintas Tomiu, dar anksčiau minimas graikų mituose. Suradęs aukso vilną, esą čia apsistojęs Jasonas su argonautais. Užimtas Romėnų miestas pavadintas Konstanca Romos imperatoriaus Konstantino didžiojo sesers garbei. Tai vienas didžiausių uostų Europoje.
Konstancos kurorto Mamajos šiaurinėje dalyje dabar kasmet vienas po kito dygsta auksu ir prabangiais sietynais tviskantys lošimo namai, viešbučiai, o sraigtasparnį kaip taksi gali nusisamdyti bet kuris vieno iš jų gyventojas, jei tik gali ir nori mokėti 200 eurų už 15 minučių kelionės ar 800 eurų už valandą.
Rumunijos turizmo ministerija teigia norinti čia pritraukti ir Lietuvos, Slovakijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos turistų, nes sako pasidomėjusi, kad šių šalių žmonės atostogoms žvalgosi pajūrio kurortų. Ir mano turinti, ką pasiūlyti.
„Čia žmonės turėtų atvykti pirmiausia dėl naktinio gyvenimo, kunkuliuojančio gyvybe miesto, Juodosios jūros pakrantės. Dėl Mamajos, kuri pastaruoju metu geriausiai žinoma kaip Rytų Europos Ibiza. Tai labai gyvas miestas ne tik su energingu naktiniu gyvenimu, bet ir labai plačiais bei ilgais paplūdimiais“, – pasakoja Rumunijos turizmo viceministrė Cristina Tarteata.
Lietuvos ekspertai smarkiai abejoja, ar Rumunijai pavyks Juodojoje jūroje nukonkuruoti Bulgariją ir Turkiją. Iš Lietuvos turizmo agentūrų nė viena nesiūlo poilsinių kelionių Rumunijos pajūriuose ir artimiausiu metu to neplanuoja.
Pasak „Grūdos“ Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojos Ievos Bogvilės, informacijos apie poilsį Rumunijoje ir turizmo plėtrą girdima kur kas mažiau, lyginant su turizmu Turkijoje ar Bulgarijoje.
„Iš Lietuvos į Rumuniją vykstančių keliautojų yra gana mažai. (...) Rumunija turi tokį neigiamą stereotipą mūsų lietuvių ir kitų šalių keliautojų galvose: dėl nesaugumo, dėl to, kad tai nėra pakankamai europietiška šalis. Bet manau, kad toks požiūris nėra teisingas – tie žmonės, kurie keliauja su mumis po Rumuniją, (...) grįžta labai patenkinti“, – dėsto I. Bogvilė.
Jos teigimu, Rumunija galėtų susidomėti tie žmonės, kurie yra daug keliavę, tačiau bent kol kas tai tikrai negalėtų tapti atsvara Turkijai, Bulgarijai ar Graikijai.
Daugiau kaip dešimties viešbučių Mamajoje savininkas Mohammmadas Muradas pripažįsta, kad pagrindiniai jo klientai – patys rumunai, o jam priklausantys viešbučiai orientuoti į vietinių skonį.
Apartamentai su vonia ant stogo, kurioje besimaudydamas žvelgi į paplūdimį, kainuoja 900 eurų už naktį. Šiek tiek pigiau gali gauti meilės apartamentus, kurių centre televizorius ant besisukančio stulpo, kad galėtum žiūrėti ir svetainėje, ir lovoje. Pigiausias kambarys šiame viešbutyje – už 300 eurų, bet visas viešbutis rezervuotas – laisvų kambarių šiuo metu nėra.
„Mūsų paslaptis yra ta, kad verslą pirmyn stumia ne pelno troškimas, ar verslas dėl verslo, o aistra. Mes kasdien stengiamės padaryti viską dėl kliento, kad jo atostogos būtų puikios. 75 proc. mūsų klientų – rumunai. Bet svarbiausia, kad beveik visi grįžta ir kitais metais.
Mums svarbu jausmai, pavyzdžiui, kad vaikas patirtų daug džiaugsmo savo kalba – girdėtų autentišką rumunišką muziką, susipažintų su tradicijomis. Vaikui būtų sunku visa tai patirti Graikijoje ar Turkijoje, kur reikėtų žaisti ir pramogauti angliškai“, – aiškina Rumunijos turizmo darbdavių federacijos vadovas M. Muradas.
Rumunijos vyriausybė šiemet sukūrė naują būdą, kuriuo skelbia norinti į šiuos pajūrio kurortus paskatinti atvažiuoti dar daugiau pačių rumunų.
„Šiais metais mūsų Turizmo ministerija pradėjo naują priemonę – visiems dirbantiems viešajame sektoriuje davėme atostogų bilietus, kuriuos galima išleisti tik Rumunijoje. Jei jų neišleistų – neturėtų atostogų. Tai bilietas, kurio vertė – apie 350 eurų , tai – jų algos dalis. Šią priemonę sukūrėme norėdami, kad žmonės suprastų, jog jie turi atostogauti Rumunijoje“, – atskleidžia Rumunijos turizmo viceministrė C. Tarteata.
Anot Rumunijos turizmo ministro Borgdano Gheorghe`o Trifo, tai – Rumunijos reklamos Rumunijoje sistema, kuria pasinaudos per du milijonus gyventojų.
„Ir mes kalbame apie 400 milijonų eurų, kurie keliaus tiesiai į turizmo sektorių. Nauda yra tokia, kad čia atvykę žmonės išleidžia ne tik tą bilietą, kurio suma maždaug atitinka minimalios algos dydį, jie išleidžia ir savo pinigų. Tie pinigai kelia ekonomiką. Noriu pridurti, kad pernai šiame pajūryje apie 50 proc. kambarių buvo užimta, o šiemet jau apie 80–90 proc.“, – pasakoja Rumunijos turizmo ministras.
LRT TELEVIZIJOS kalbinti rumunai sako pritariantys naujovei, nes algos viešajame sektoriuje yra mažesnės nei privačiame, todėl jie laukia atostogų bilieto kaip premijos ir nekelia klausimų dėl vieno verslo sektoriaus rėmimo biudžeto pinigais.
Turizmo ministras taip pat sakė, kad atostogų bilietus gauna ir kai kurie rumunai, dirbantys privačiame sektoriuje, nes jei verslininkai sumoka dalį algos tokiais atostogų bilietais, nuo tos sumos valstybei moka tik 10 proc. mokesčių.
