Sausį mokslo žurnale „Biological Conversation“ paskelbtoje specialaus tyrimo ataskaitoje rekomenduojama šiuos gyvūnus išskersti, jeigu norima išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių Kolumbijos ekosistemai ir žmonėms.
Pablo Escobaro palikimas
Begemotai yra natūraliai paplitę Afrikoje, tačiau Pablo Escobaras šių gyvūnų užsimanė savo privačiame žvėryne.
Kadangi kone kiekvieną savo norą, įkainotą pinigais, narkotikų prekeivis galėjo paversti realybe, maždaug apie 1980-uosius į jo valdas buvo atgabenti 4 šios egzotinės rūšies gyvūnai – patinas ir 3 patelės.
Po Pablo Escobaro mirties ir jo parankinių gaujos likvidavimo 1993 metais nusikaltėlio valdos buvo apleistos, o dalis nuosavame zoologijos sode laikytų gyvūnų (iš viso jų buvo 200 rūšių) palikti likimo valiai. Tarp jų buvo ir begemotai, kurie palikti dėl to, kad juos sudėtinga transportuoti.
Taigi, jie ištrūko į laisvę.
Geriau nei Afrikoje
Svetimo žemyno sąlygos itin patiko begemotams, kurie įsikūrė Kolumbijos pelkynuose 100 mylių spinduliu nuo buvusio narkobarono vilos Medeljine ir ėmė labai staigiai daugintis, o dabar šie vislūs padarai Magdalenos upės baseine jau skaičiuojami šimtais.
Kolumbijos ekosistema susikūrė be šių didžiulių gyvūnų, todėl įsibrovėliai daro didžiulę žalą vietinei gamtai.
Užfiksuota atvejų, kai apie pusantros tonos sveriantys agresyvūs gyvūnai užpuolė žmones.
Nuogąstaujama, kad begemotai gali platinti Kolumbijoje neregėtas ligas, kurios pavojingos ir žmonėms.
Baiminamasi, kad per ateinančius kelis metus begemotų populiacija Kolumbijoje išaugs iki 1500 gyvūnų, o toks invazinės rūšies plitimas sukeltų dar didesnę grėsmę gamtai ir žmonėms.
Begemotai Kolumbijoje sparčiau veisiasi dėl to, kad šioje šalyje nėra jiems pavojingų plėšrūnų ir nuolat pilna vandens – tuo tarpu gimtojoje Afrikoje dėl džiūstančių vandens telkinių jie priversti nuolat migruoti ir dažniau žūva.
Kraštutinė priemonė
2011-2019 metais begemotų plitimą bandyta kontroliuoti kastracija ir sterilizacija, vėliau mėginta gyvūnus perkelti į atokesnes vietoves.
Bet šios priemonės nepadėjo, todėl dabar ruošiamasi juos naikinti kur kas radikaliau – žudyti.
„Ši opcija visada buvo tarp mūsų pasirinkimo. Tačiau šiuo metu sunku įsivaizduoti, kaip tai galima įvykdyti“, – sakė regioninės aplinkosaugos agentūros girioms ir bioįvairovės padalinio vadovas Davidas Echeverris Lopezas.
„Niekam nepatinka idėja šaudyti begemotus, tačiau mes turime pripažinti, kad jokia kita strategija kol kas neveikia“, – sakė vietos ekologė Nataly Castelblanco-Martinez.
Tiesa, begemotų populiacijos augimas lemia ir pozityvias permainas regione – šių egzotiškų žinduolių pažiūrėti traukia turistai.
