Paradoksalu: nors Rusnės sala yra didžiausia sala Lietuvoje, apie ją žmonės mažai ką žino. Ne vienas, išgirdęs, kad važiuosime į Rusnę, kilstelėjo antakius ir klausė: o ką ten veikti? Buvo ir tokių, kurie juokavo, jog įsidėčiau maisto, nes esą ten nėra nė vienos parduotuvės. Nuraminsiu: yra ne tik parduotuvės, bet ir dvi kavinės. Veiklos taip pat netrūksta. Ypač tiems, kurie mėgsta aktyvias vandens pramogas.
Ventė, Kintai, Mingės kaimas – šios vietos turi kur kas daugiau gerbėjų nei Rusnė, nors būtent joje vienoje vietoje galima rasti beveik viską, ką siūlo šios trys vietos atskirai.
Domitės ornitologija – prašom, Rusnėje netrūksta paukščių. Mėgstate žuvį – vietų, kur galėsite pažvejoti, Rusnėje daug, o jei norite jau paruoštos žuvies – užsukite į Rusnės miestelį, Skalvių gatvę, kur įsikūrusios geriausios rūkyklos.
Šviežios žuvies patiekalų netrūksta ir jaukioje kavinukėje bei beveik metus veikiančiame restorane-svečių namuose „Prie Peterso tilto“, kuris įsikūrė istorinėje vietoje – senajame Rusnės pašte vaizdingoje vietoje, netoli Atmatos upės ir rekonstruotos prieplaukos.
Be vandens ištvėrė tik studijų metus
„Tikriausiai nemokančių plaukti Rusnėje nėra“, – pagalvoju klausydama Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės pasakojimo apie salą ir jos gyvenimą. Lyg patvirtindama mano mintis seniūnė papasakoja, kad pati į Rusnę sugrįžo iš karto po studijų Kaune, kur baigė veterinarijos mokslus.
„Mums, rusniškiams, niekur nėra geriau, kaip čia, ant vandens“, – tikino seniūnė, prisiminusi, kaip studijų metais, vos tik gavusi progą kartu su kitais bendramoksliais, kilusiais iš pamario krašto, traukdavo namo.
„Bet juk ir Kaune netrūksta vandens – yra Nemunas, Neris, Kauno marios, Lampėdis...“ – vardinu. O seniūnė tik šypteli ir purto galvą: „Tai nepalyginami dalykai.“
Ir tikrai, Rusnės sala – unikalus kampelis, kurį iš visų pusių supa vanduo. Rusnės miestelis įsikūręs Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių (per vidurį dar teka ir Pakalnės upelis). Ranka, arba, jei tiksliau – bet kokiu vandens transportu, vos per pusvalandį-valandą pasiekiamos ir Kuršių marios. O jomis – „civilizacija“, t.y. turistams kur kas geriau žinomi Neringos savivaldybės miesteliai – Juodkrantė, Nida, Preila, Pervalka.
Apie Rusnę „žemiečiai“ dažniausiai girdi pavasarį. Tuomet apie salą ir čia gyvenančius daug rašoma ir rengiama reportažų, nes čia prasideda potvynis. Kad jų būta, byloja istorinė vandens matuoklė, pastatyta dar 1810 metais ir menanti didžiausią potvynį saloje 1880 metais, kai vanduo užliejo net miestelį.
Dabar tokių nebūna, nes salą saugo žiemos-vasaros polderių sistema. „Didžioji dalis Rusnės salos teritorijos apsaugota. Apsemiamos tik pievos, dalis kelių. Jei turėtume estakadą, nebeliktų ir šitos problemos“, – tikina seniūnė, neslėpusi, jog tai – amžina Rusnės svajonė. Mat apie estakados statybas Rusnėje kalbama jau seniai – nuo sovietmečio. Bet iki šiol statybos – ateities planuose.
„Jūs tikriausiai kiekvienas namuose turite valtį?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai klausiu ekskursiją po Rusnės miestelį ir kitus salos kaimus surengusios D.Drobnienės. O ji man rimtai atsako, kad panašiai. Tiesa, pačios sodyboje yra tik baidarės. Bet šiaip tikriausiai nerasite Rusnėje namų, kuriuose nebūtų bent vieno įrenginio, su kuriuo galima plaukti.
Todėl tikrai nesuklys tie, kurie atostogoms ieškodami įdomių vandens maršrutų Lietuvoje, užsuks į Rusnę: išsinuomoti čia galima nuo valčių, baidarių, iki katerių ir keliolikos-keliasdešimties vietų laivų. Pastarieji kartais kursuoja kaip keltai – turistų grupes Kuršių mariomis nugabena į Neringą, o vėliau parplukdo.
Rusnė turi ką pasiūlyti ir žvejams – pasigauti vakarienę ar tiesiog pasimėgauti ramybe galima žvejojant Skirvytėje, Atmatoje, Pakalnėje, taip pat Rusnės salos polderiuose (polderis – pylimo, kanalo ir siurblinės sistema, skirta apsaugoti teritoriją nuo vandens pertekliaus, pavyzdžiui, potvynio metu – aut. past.).
Dar viena Rusnės svečių mėgstama pramoga – pažintiniai maršrutai dviračiais. Minti pedalus čia patogu. O rekomenduojami maršrutai neilgi, tad tinka net ir ilgų distancijų vengiantiems turistams arba šeimoms, kuriose yra mažesnių vaikų. Pavyzdžiui, vienas iš maršrutų „Rusnė–Uostadvaris“ – vos 8 km ilgio. Uostadvaris sovietmečiu garsėjo tuo, kad visas kaimas augino antis. Šiuo metu ančių jame nebeliko, gyventojai (kaip ir kitų Rusnės salos kaimų) daugiausia užsiima gyvulininkyste arba žemdirbyste.
Tačiau greta kaimo yra įdomus lankytinas objektas – Uostadvario švyturys ir uostelis. Nuo Rusnės jie nutolę maždaug 10 km.
Jei norisi tolimesnės kelionės, iš šios vietos garlaiviu galima pasiekti Nidą arba į Kuršių neriją ir toliau važiuoti dviračiu – kelionė užtrunka keletą valandų.
Važiuoja jau 20 metų
Mums lankantis Rusnėje, prie čia įrengtos poilsio aikštelės (taip vadinamos aikštelės, kuriose esančiuose informaciniuose stenduose pateikiama aktualiausi ir įdomiausi faktai apie Rusnę – aut. past.) sutikome grupelę dviratininkų.
Kauniečiai Rimutė, Nijolė, Gintautas, Vilija, Pranas ir Vytautas Rusnėje atostogauja jau du dešimtmečius, tačiau kas kartą čia sugrįžta. „Kodėl? Nes čia mums labai gera! Praleidžiame 4–5 dienas, per kurias plaukiojame baidarėmis, važinėjame dviračiais. Su sodybos šeimininkais jau esame beveik draugai“, – pasakojo kauniečiai.
Pasak jų, Rusnė – ideali vieta visiems, kurie ieško ramios, o ne triukšmingos aplinkos vakarais ir naktį. O dieną nori aktyvaus laisvalaikio.
Seniūnė patvirtina: Rusnėje tikrai galima pamiršti triukšmingus vakarėlius, kadangi visose sodybose, priimančiose turistus, galioja susitarimas, jog nuo 23 val. – jokio triukšmo.
Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip sunkumas (anksti eiti gultis), iš tiesų gali padovanoti daug netikėtų ir įdomių dalykų. Juk neįprastai anksti atsikėlęs išvysti tai, ko galbūt niekada nesi matęs.
Būtent tai pasakojo šiemet pirmą kartą Rusnėje apsilankiusi Rasa Pangonytė-Račiukaitė.
„Vyras kelis kartus ten lankėsi darbo reikalais, negailėjo gerų žodžių, tad nusprendėme saloje praleisti dalį atostogų. Iš esmės važiavome ieškodami ramybės ir ypatingos gamtos. Sulaukę vietinių žmonių rekomendacijų stengėmės keltis anksti, kad laukinę gamtą užtiktume kuo aktyvesnę.
Pasiėmę žiūronus ir paukščių žinyną ėjome į žygį pėstute, baidare praplaukėme Rusnę vagojančiomis upėmis ir Kuršių mariomis. Paukščiai, vandens lelijos, augmenija atrodo kaip visiškai kitas pasaulis.
Man labai patinka ir tam kraštui būdinga architektūra, ir, žinoma, šviežiai rūkytos žuvys“, – gerų žodžių Rusnei po atostogų čia negailėjo R.Pangonytė-Račiukaitė.
Geriau už žemėlapius – vietiniai
Turistiniame Lietuvos žemėlapyje Rusnė ryškiau pradėjo matytis 2016 metais, kada salą ir jos gyvenimą bei turistinius pasiūlymus ėmė viešinti kūrybinė agentūra „Maniac“. Jų sukurtame puslapyje Salarusne.lt rasite viską, ką reikėtų žinoti keliautojams, galvojantiems apie poilsį Rusnės saloje.
O jei nerasite arba jau būdami Rusnėje pristigsite informacijos apie tai, ką dar galima nuveikti čia ar netoli esančiose vietovėse, turite dvi galimybes: užsukite į Salos etnokultūros ir informacijos centrą (Neringos g. 7, Rusnė, tel. +370 441 50010).
Tiesa, kaip ir visos valstybinės įstaigos, sekmadienį ji nedirba. Tačiau net ir tuomet atvažiavę į Rusnę neliksite be informacijos šaltinio. „Aš pati taip visada darau ir kitiems rekomenduoju: beveik viską, ką reikia, galite sužinoti iš vietinių. Klauskite ir gausite atsakymus“, – įsitikinusi Rusnės seniūnė D.Drobnienė.
Seniūnė neslėpė, dirbanti 24/7 ritmu. Dauguma rusniškių gyvena panašiai – nemažai jų savo namus seniai pritaikė turizmui ir laukia svečių bet kokiu oru ir metų laiku. Tiesa, vasaros savaitgaliais gali būti, jog nakvynės vietą Rusnėje rasti bus sunkiau.
Nemaža dalis čia atvykstančių poilsiautojų – nuolatiniai klientai, jau besibaigiant atostogoms iš anksto užsisakantys kambarius ir paslaugas kitam vizitui.
Vis dėlto lauke nakvoti neliksite ir kosminių kainų vien dėl to, kad atvykote iš anksto neužsisakęs paslaugų, nesulauksite: Rusnėje kaimo turizmo sodybos dirba laikydamosi „baltos konkurencijos“ principų. Tai reiškia, jog kainos jose panašios (šiuo metu – nuo 15 eurų žmogui už parą), taip pat tai, kad atvykusio turisto negalintys priimti sodybos šeimininkai tikrai nukreips pas apgyvendinimo paslaugas teikiančius „konkurentus“. O gal net ir palydės.