Šįkart tai žiemiškas, savaitgalio pabėgimas, kurį pradedame nuo seniai išsvajoto vakaro baltajame Rygos name – Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šurmulys šventinis, nuotaika pakili.
Nesijaučiame čia vieniši: lietuvių esama ir daugiau. Tiesa, kas iš Panevėžio, kas iš Šiaulių, gal iš Vilniaus ne tiek ir daug šįvakar.
Iki prasidės veiksmas, ganome akis po istorinį statinio interjerą.
Operos ištakos Latvijoje siekia XVIII a., kada Rygoje pasirodė pirmosios keliaujančios operos trupės.
1782 m. buvo atidarytas Miesto vokiečių teatro pastatas, kur vyko tiek dramos teatro, tiek operos ir baleto spektakliai, kelerius metus jame dirbo ir žymus vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris.
Po įsimintino vakarinio reginio mūsų tradicija yra prasieiti jaukiu senamiesčiu.
Apsistoti jame, kaip jau esame patikrinę ne kartą, patogiausia. Tuomet ir pavakaroti variantų daug, ir siekti nakvynės vietą patogu.
Gatvės meno galima ir su ryto kava
Po pusryčių viešbutyje leidžiamės į Latvijos gatvės meno paieškas. Tai ir galimybė geriau pažinti vietinius objektus, ir taip reikalingas ryto pasivaikščiojimas su kavos puodeliu rankose.
Oras žiemiškas, bet ne per daug šaltas, tad įspūdingiems grafičiams ir spalvingoms freskoms tai, ko reikia. Tyrinėjame XIX–XX a. Latvijos meną.
Atsisiuntę „Roadgames“ programėlę, užbaigiame kiek trumpesnį nei 8 km lobių paieškos maršrutą.
Patinkančioje vietoje visuomet skaniau
Jaučiame, kad metas atrasti priešpiečius iš anksto nusižiūrėtoje (remiamės „TripAdvisor“ rekomendacijomis) „Annas Dārzs“ vietą.
Akį traukia kitokia, nei esame įpratę, šios vietos koncepcija. Miesto sodelį primenanti teritorija graži ir žiemą: augalai sergsti sniego kepures, prie įėjimo į kavinukę sniege klampoja draugiškas šeimininkų šuo, meniu mums tinka, stalas gausus. Taigi, atradimas vienas įspūdingesnių.
Pasistiprinę grįžtame į senąją Rygos dalį, kur mūsų laukia bilietai į „Mados muziejų.“
Aleksandro Vasiljevo surinktą kostiumų kolekciją, laikomą viena iš trijų garsiausių pasaulio kolekcijų, pristatančiame muziejuje pasineriame į mados paieškas.
Pakely ir Christianas Dioras, ir Yves'as Saint Laurent'as. Ekskursiją baigiame „Mados muziejaus“ kavinukėje.
Iš kurios pasukame pavakario vaikštynių palei Rygos miesto kanalą, kuris jungia senamiestį su centru.
Nuo 1997 m. Rygos istorinis centras įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pasižymi jugendo ir XIX a. medine architektūra. Tad, pasidairyti yra kur.
Prieš kelionę namo, ryte, laukia dar vienas planas – apsilankymas centriniame Rygos turguje.
Pratęsti hanziškos tradicijos
Žinant, kad Ryga priklausė Hanzos sąjungai, garsėjusiai tuo, kad vienijo visus prekybininkus, šis vizitas reikšmingas ir istoriškai.
Sekmadieninis turgus, įkurtas šalia Dauguvos, pasitinka įspūdingo dydžio paviljonais: viename žuvys, kitame daržovės. Nuo pasiūlos akys raibsta, o piniginė nejučiomis veriasi.
Lauke taip pat nemažai prekeivių: vienas jų ant prekystalio užsikėlęs vištą, kurios kiaušiniais prekiauja.
Įspūdis toks, kad pats paukštis savo produkciją pardavinėtų, turtingas ir Latvijos gėlininkų skyrius: ir skintinių gėlių, ir eglišakių vainikėlių čia į valias. O kur dar vaisiai, daržovės...
Regis, vien turguje vienos valandos per maža.
Likusį viešnagės laiką skaičiuoja ne tik gražuoliai kirai, bet ir mušantis bažnyčios laikrodis. Rankose nebetelpa lauktuvės, bet vis tiek gaila, kad jau metas atgal.
Kelionė finansuota Rygos investicijų ir turizmo agentūros, bet įtakos straipsnio turiniui tai neturi.
