Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./„Pukarags“ kempingas Papėje |
Pirmas lankytinas objektas, vos prasibrovus pro Palangos kamščius ir kirtus Lietuvos sieną – Nidos gyvenvietė. Iškart už valstybinės sienos ribos posūkis į kairę – tikras išganymas ieškantiems ramybės. Tačiau čia nakvynę reikėtų užsisakyti iš anksto, atsitiktiniams atvykėliams vargiai pavyktų rasti net ir palėpę.
Vis dėlto pasirinkome kiek didesnę Papę. Skaičiau, kad šiame kaimelyje neseniai atidarytas naujas kempingas, iškart pelnęs puikius lietuvaičių įvertinimus. Bet apie viską iš eilės.
Rucavos informacijos centras. Iš kelio Palanga-Liepoja sukdami į Papę (kairėje) prieš tai apsilankėme priešingoje pusėje esančioje Rucavoje (į ją dar sovietmečiu lietuviai važiuodavo pirkti latviškų buities prekių). Rucavoje veikia puikus turizmo informacijos centras, jo darbuotojos kalba iškart keliom kalbom. Čia sužinome ir Papės Pukarago kempingo kainas: už palapinę 3 LV, už kemperį 5 LV ir dar papildomai po 1,5 LV už kiekvieną suaugusį žmogų (tai šiek tiek pigiau nei Karklės kempinge prie Klaipėdos). Merginos taip pat pasiūlo čia pat esančiame banko kioske išsikeisti pinigų. Rucavoje veikia ir keletas maisto prekių parduotuvių, degalinė.
Papės vieškelis. Pasukus Papės vieškeliu apima nekokia nuojauta. Ypač pamačius maksimalų 70 km/val greitį ribojantį ženklą ima siutas. Tai kad čia pavyksta važiuoti vos 20-30 km/val. Automobilis tarška kaip pašėlęs, tad dešimtis kilometrų iki Papės kempingo tikrai prailgsta. Akivaizdu, kad traktorių išmalto kelio link jūros broliukai latviai nesiteikė nugreideriuoti.
Tačiau pasibaigus šiai kelio atkarpai, kuria daugelis internautų-keliautojų vadina tiesiog „latvišku pragaru“, nuotaika iškart pasitaiso. Prieš akis atsiveria Papės pajūrio laukymės, pridygusios iš sovietmečio likusių Lietuvos įmonių poilsiaviečių bei gražių pajūrio sodybų. O nesustoti prie Papės švyturio (latviškai – baka), būtų nuodėmė, ypač vakare, leidžiantis saulei. Dėl tokio vaizdelio tikrai buvo verta pusvalandį kratytis tokiu tragišku keliu.
Laukiniai paplūdimiai. Tačiau bene didžiausias Papės privalumas (jei trūkumais laikysime
Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Papės paplūdimys |
prastą kelią ir vakarais užgriūvančius uodų pulkus nuo užpelkėjusio Papės ežero pusės) yra LAISVĖ. Jei poilsiaujate prie švyturio, be jokios abejonės šalia turėsite kaimynų – ir su bikiniais, ir be jų. Čia nėra jokių ribų, kiekvienas elgiasi pakankamai laisvai. Tačiau tiek, kad netrukdytų kitiems. Prisimenu, kiek neįprastą vazdą, kai Papėje pirmą kartą apsilankiau prieš penkerius metus: paplūdimyje stovi palapinė, medinis suolas, čirška kepsninė. Nori maudaisi, nori lakstai su šunimi, nori šašlyką pajūryje kepi. Ir niekas tau ant galvos nelipa, čeburekų ar alaus nesiūlo...
Laivų kapinės. Tačiau, norintiems atrasti šį tą daugiau, nei vien tik puikų paplūdimį, siūlyčiau sėsti ant dviračio (nes pajūrio miško keliais automobilių eismas draudžiamas) ir minti kokius 5-10 km miško keliuku (Papes dabas taka) link Liepojos. Šaunu, jei keliaudami pajūriu pasieksite net žvejų kaimelį Jūrmalciems. Jei neturite tiek ištvermės ar keliaujate su mažais vaikais, link jūros sukite miško keliuku pavažiavę 3-5 km, iškart už senų kapinaičių (latviškai – Kapi).
Čia rasite visiškai tuščią pajūrį. Jo reljefas keičiasi kas kilometrą: tai auksinis smėliukas, tai akmenų kalvelės. Ir 100 proc. ramybė! Visa tai – vos už 40 min kelio nuo triukšmingosios Palangos. Tiesiog rojus. Čia galima rasti ir nedidelių gintariukų, ir, liaudiškai tariant, to, ką jūra išmeta į krantą: nuo apsamanojusių batų iki dėžių. Tokie radiniai tikrai negadina nuotaikos, anaiptol – skatina smalsumą. Trumpam pasijunti Robinzonu Kruzu negyvenamoje saloje.
Pastebėjau, kad populiariausias pavienių Papės poilsiautojų pasivaikščiojimo taškas –
Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Papės laivų kapinės |
vadinamosios laivų kapinės. Kadaise sovietų kariai jūroje nuskandino keletą laivų. Ši pajūrio juosta buvo uždara zona. Todėl bombonešiai, atskridę iš Liepojos, mėtydavo ant nuskandintų laivų mokomąsias bombas. Dabar laivų kapines rasti nesunku: nuo tolo pamatysite iš jūros kyšančius stiebus.
Pramogos. Čia galima susigalvoti pačių įdomiausių pramogų. Į Papę jau daugelį metų traukia Lietuvos žvejai. Tačiau pastaruoju metu jie skundžiasi, kad sunku ką nors sugauti vis labiau pelkėjančiame Papės ežere. O žūklės bilietą tenka pirkti iškart keliems mėnesiams, nors poilsiauji tik savaitę.
Bene populiariausia pramoga tarp poilsiautojų – vakarojimas prie ugniakuro. Nes visos sodybos ir poilsiavietės (populiariausios – „Aulaukio Baltija“, „Pas Antaną“, kempingas „Pukarags“ ir kiti) kone kiekvienam gyventojui yra įrengę po lauko kepsninę. Minėtose poilsiavietėse taip pat puikios sąlygos sportuoti: krepšinio, tinklinio aikštelės, kai kur net batutai, golfo laukai (tarkime kempinge „Pukarags“). Daugelyje poilsiaviečių šios pramogos nemokamos.
Kitame straipsnyje skaitykite apie Akmensrago švyturį.