Antra dienos pusė galėtų būti dar romantiškesnė – stebėti, kaip nusklęsta pargrįžtančios gervės į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį. Tai savotiškai siejasi su orlaivių nusileidimu – paukščių ir lėktuvų žemėjimai panašūs. Romantikos į valias, juolab pargrįžti į Vilnių ir Kauną visai nebūtina – kiaurus metus veikia „Zyplių dvaro oficina“, atviri Gelgaudiškio dvaro vartai. Bet apie viską iš pradžių.
Aviacijos lopšys
Niekuo neišsiskiriantys, tačiau du žymius lakūnus Lietuvai padovanoję Žvirgždaičiai jau artimiausiu metu turėtų pasipuošti aviacijos pradininkų Antaninos Liorentaitės ir jos brolį Joną Liorentą menančia skulptūrine kompozicija.
Skulptūra simbolizuos paukštį-lėktuvą, o šio objekto lankytojai, pakėlę akis į viršų, išvys skulptūroje išpjaustytus A.Liorentaitės žodžius: „...Skridau, nes neaprėpiama toluma, aukštybių giluma, laisvų debesų skraiste pasipuošusi Lietuvos padangė kaip magnetas traukė...“.
Pasak Liorentų giminaitės Kunigundos Bukantienės, tai būtų dviejų Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimo įprasminimas: laisvo pasirinkimo būti savo likimo kalviu, svaiginančio skrydžio, tarnystės Tėvynei.
Numatyta kompozicijos pastatymo vieta – Žvirgždaičių seniūnijos teritorija prie pagrindinės miestelio gatvės, pavadintos Antaninos Liorentaitės vardu. Ši vieta reikšminga ir tuo, kad yra pusiaukelėje tarp Liorentų sodybvietės ir Žvirgždaičių kapinių, kur palaidota Antanina.
Taip ji tapo ir pirmąja Lietuvos parašiutininke.
A.Liorentaitei autoritetu ir pavyzdžiu visą gyvenimą buvo penkeriais metais vyresnis brolis Jonas Liorentas, 1934 metais su draugais lėktuvu ANBO apskriejęs Europą. Pats būdamas karo lakūnas, kariuomenės pulkininkas leitenantas užkrėtė ją meile skrydžiui.
Lietuvos moterų aviacijos istoriją pradėjusi A.Liorentaitė aviacijos šventėje Tauragėje nustebino žiūrovus iššokdama su parašiutu. Taip ji tapo ir pirmąja Lietuvos parašiutininke. Brolio ir sesers Liorentų atminimo ženklai – buvusioje šeimos sodyboje Žvirgždaičiuose prie ąžuolo atidengta atminimo lentelė, simbolinis paminklas su stilizuotu paukščiu ant lakūnės kapo.
Saldžių pramogų stotelė
Antra dienos pusė galėtų tęstis bitininkystės ūkio „Saldūs ūsai“ šventovėje, kur Kęstutis Ūsas valandų valandas gali pasakoti apie bičių pasaulį ir medaus naudą. Atvykusiam į bitininkystės ūkį galima ne tik stebėti, bet ir pačiam pabandyti atverti medaus korio akeles, trumpiau tariant – korį atakiuoti.
Be to, čia paaiškėja, kas yra tikroji drąsa, mat į tikrą, pilną bičių avilio vidų žvalgytis išdrįsta ne kiekvienas. O štai šviežio medaus ragautuvės su sūriu ar sultingu agurku – tikra palaima gomuriui. Kęstutis lengvai šypteli, kad edukacijas vyriškajai lyčiai užsako ir antrosios pusės, tačiau jos nebūtinai būna apie tranų vaidmenį avilyje.
O kalbant rimtai, „Saldūs ūsai“ svečiai tiesiog šluoja baltiškais raštais išdabintas natūralaus vaško žvakes, medaus skanėstus, domisi dar vis naujove laikomu produktu – vaško drobelėmis – ekologišku pakaitalu plastikinei maisto plėvelei.
Romantika tarp gervių
Dar iki sutemų gamtos mylėtojai ir jiems prijaučiantys turėtų suspėti į Novaraistį – migruojančių gervių rojų. Stebėti po žiemos atgijusį ir klegesio pilną paukščių draustinį, poras besirenkančias tolimąsias migrantes pilkąsias gerves – nenusakomas jausmas. Tikrai pravers fotoaparatas ir žiūronai, gamta čia dovanoja nepakartojamas fotosesijas.
Gamtos stebėtojų patarimas norintiems patirti ypatingų garsų ir vaizdų: į Novaraistį žvelkite aušrai brėkštant, su bundančio ryto spalvomis.
Pabaigai – dar keletas patarimų. Gelgaudiškio rūmai įspūdingi išlikusiu vertingu interjeru, vokiškąja polichromine secesija, meniškomis koklinėmis krosnimis. Būtent šis dvaras filme „Tadas Blinda“ yra tapęs pono Gruiniaus rezidencija.
O štai „Zanavykų ragaučius“ Zyplių dvaro ansamblyje „paglostys“ net išrankiausio svečio skrandį. Patys ,,ragaučiaus“ rengėjai šypsosi, kad šiek tiek nesuvalkietiškai skamba ragaučiaus koncepcija – daug ir skaniai.
Tik paragavę košelienos, krosnyje keptos kopūsto galvos, vinigreto, naminių desertų, svečiai nuspręs, ar verta leistis tolimesniais zanavykų virtuvės paveldo keliais.
Patys svetingi zanavykai sako, kad turistus norėtų užlaikyti 2–3 paroms – o tam labai praverstų ir pramoginės laivybos uostai kairiajame Nemuno krante.