Rusnės vandens punšo gaminimo tradicijas saloje atgaivino tautodailininkė Violeta Benetienė. Rusniškės teigimu, sala šiuo gėrimu garsėjo dar XV–XVII a., kai Rusnėje veikė Elbingerių restoranas-smuklė. Prieš keliolika metų V. Benetienei gimusi idėja išmėginti specialų tik salos gyventojams žinomą punšo receptą sulaukė didelės sėkmės ir nuo to laiko šis gėrimas tapo neatskiriama Šaktarpio šventės dalimi, o punšo gaminimo paslaptis tautodailininkė žada palikti ir ateities kartoms.
Rusnės vandens punšas
Reikės:
- 1 l vandens
- 80 gabalėlių cukraus
- 0,5 l konjako arba brendžio
- 1 l portveino (arba kito kokybiško stipraus likerinio vyno)
1 l šalto vandens išmirkomas cukrus. Jam ištirpus, apie 1 val. cukrus verdamas ant silpnos ugnies. Taip gaunama maždaug 150 g sirupo. Į jį pilama 0,5 l konjako arba brendžio ir 1 l portveino. Šis mišinys kaitinamas ant ugnies, bet neužverdamas.
V.Benetienės teigimu, žymus XIX a. pamario gydytojas Kitelis, žiemą grįžęs po ilgų kelionių į Rusnę, mėgdavo punšą ragauti karštą, tačiau jį gerti galima ir šaltą. Tautodailininkė priduria, kad punšo ragavimas primena ritualą, taigi svarbu netgi indai – Rusnės punšas turėtų būti geriamas iš mažų stiklinaičių su ąselėmis, o pats gėrimas patiekiamas metaliniuose ąsotėliuose.
Ne mažiau už punšą rusniškių bei salos svečių mėgiamas ir V. Benetienės kepamas aguonų pyragas. Šio skanėsto gaminimo paslaptis tautodailininkei perdavė Mažosios Lietuvos kaimynystėje – Tauragėje – augusi jos mama.
Aguonų pyragas
Reikės:
- 250 g sviesto
- 2 saujų miltų
- Cukraus pagal skonį
- 2 valgomų šaukštų grietinės
- Pusės šaukštelio sodos
- Migdolų esencijos
- 0,5 l aguonų
- 1 šaukštelio krakmolo
- 2 kiaušinių
- Braškių arba vyšnių uogienės
Pyrago pagrindui reikia 250 g gabaliukais supjaustyto sviesto, 2 saujų miltų, cukraus pagal skonį, tačiau galima ir nedėti, 2 valgomų šaukštų grietinės, pusės šaukštelio sodos, „nugesintos“ actu. Į šią masę taip pat įlašinama šiek tiek migdolų esencijos. 0,5 l aguonų reikia nuplikyti verdančiu vandeniu du kartus ir nusausinti. Į aguonų masę dedamas 1 šaukštelis krakmolo, 1 kiaušinis ir 1 kiaušinio trynys. Masė pagardinama braškių arba vyšnių uogiene ir pilama ant kepimui paruošto pyrago pagrindo. Aguonų pyragas kepamas 30–40 min.
Jokia šventė neapsieina be žuvies
Vieno iš Šaktarpio šventės iniciatorių, žvejo ir turizmo verslininko Algio Dirsės teigimu, dar sovietmečiu jo tėtis virdavo žuvienę įvairių salos švenčių metu, taigi tradiciniai žuvienės receptai saloje skaičiuoja dešimtmečius. Nors šio patiekalo receptų priskaičiuojama daugiau nei 200, tačiau rusniškiai visada verda vietinę žuvienę iš gėlavandenių Kuršių marių žuvų, joje nenaudojama jūrinė žuvis, dedama mažai priedų.
Rusnės žuvienė
Reikės:
- Vandens
- Bulvių
- Morkų
- Prieskonių
- Menkavertės žuvies: plakio, pūgžlio arba kuojos
- Baltos žuvies: ešerio, sterko arba karšio
Rusnės žuvienei visada naudojama kelių grupių žuvis, stengiamasi parinkti kuo natūralesnius produktus. Pirmiausia verdama menkavertė žuvis, vėliau į šį sultinį dedamas riebesnis karšis, sterkas arba ešerys.
A.Dirsės teigimu, nors žuvienė – prestižinis Šaktarpio maistas, tačiau šiemet šventėje žuvis taip pat bus ir kepama, o nauji receptai bus išmėginami ir ruošiant stintelę – mažąsias stintas. Iš jų tikimasi pagaminti gardžių, traškių užkandžių visiems Šaktarpio svečiams.
Daugiau informacijos apie didžiausią Lietuvos salą Rusnę galima rasti čia.
