15min, bendradarbiaudama su nauju kelionių Lietuvoje informacijos portalu www.idomiausiosvietos.lt, tęsia kelionę, kurios tikslas – paskanauti Lietuvos regionų įdomių patiekalų ir atrasti kitus Lietuvos paveldo lobius.
Salantuose sustojome pasistiprinti ir suplanuoti kelionės, kuri drieksis per visą Lietuvą. Kelias tiesiog pats atveda iki kavinės žaliomis sienomis. Tik vėliau supratome, kad „Pakalnutė“ yra tikras vietos bendruomenės centras. Žinoma, Salantai turi ir daugiau susibūrimo vietų, tačiau ši jau tapo kultine.
Pradžiai – kavos su pienu? Deja, padavėja gražiai žemaitiškai apgailestauja, kad karvės dar nemelžtos. Tektų patiems tai daryti. O vegetarams visada yra pasiūlomas sūrio kepsnys, nors jo meniu nėra įrašyto.
Patiekalai surašyti ranka – padarytas iš vizitinių kortelių knygelės. Patogu, nes gali bet ką išimti ir naujų receptų pridėti. Patiekalų porcijos išties nemenkos. Užvalgai ir gali akmenis kilnoti visą dieną.
Gal kokiam iš už kalnų atvykusiam vaizdelis atrodo kiek provincialus, tačiau verta priprasti ir nepurkštauti – pajuskite, kuo kvėpuoja vietiniai žmonės.
Tikras žemaitiškas kastinys
Paslauga už paslaugą. Mes padėjome barmenei susikalbėti su užsieniečiu, o ji nurodė mums pirmąją vietinę šeimininkę, kuri išmano žemaitiškų patiekalų gamybą.
Stanislava Petrutienė – pati darbuojasi „Pakalnutėje“ jau ne pirmą dešimtmetį. Ji mielai pažadėjo pagaminti tikrą žemaitišką kastinį, tačiau iš pirktinių produktų. Reiškia, galite tai padaryti ir jūs.
Šeimininkės namai yra pastate, kuriame kadaise veikė vandens malūnas. Sienos – metro pločio. Moteris iš pradžių paaiškina, kad kastinys iš tiesų yra plakinys. Pavadinimas kilęs ne nuo kandimo, o kasimo veiksmo.
Kastinį anksčiau žmonės užkasdavo. Taip jis išsilaikydavo iki dviejų savaičių. Šiam skanumynui, kurį žemaičiai gamino nuo senų senovės, tereikia sviesto, grietinės, šlakelio rūgpienio ir druskos.
Taip pat galima pagardinti kmynais, česnakais, svogūnais. Gal fotografams labiau norėtųsi, kad gamyba vyktų lauke, tačiau vėsus oras pakenktų – kastinys ne laiku sustingtų.
Moteris pirmiausia užsideda prijuostę ir galvos apdangalą – profesionalus įprotis. Deda į molinę puodynę pakelį sviesto ir įkelia į karšto vandens puodą. Sviestas po truputį lydosi, o moteris mediniu šaukštu palengva maišo.
Kai sviestas tampa tyre, įdeda šaukštą grietinės ir toliau lėtai maišo. Kai sviestas ir grietinė tampa vientisa mase – dar šaukštą. Taip sudeda visą indelį.
Atrodo – paprasta, bet jei jei imsi ne molinį puodą ir ne medinį šaukštą – šnipštas gausis. Suversi visą grietinę – turėsi sviesto ir pasukų, o ne kastinio.
Jei imsi ne molinį puodą ir ne medinį šaukštą – šnipštas gausis. Suversi visą grietinę – turėsi sviesto ir pasukų, o ne kastinio.
Kai kastinys jau kaip ir gatavas, S.Petrutienė įberia druskos bei kmynų – taip jau įprato. Pagal pageidavimą užbarsto svogūno arba česnako, papuošia petražolėmis ar krapais.
Taip darydavo jos mama ir močiutė. Apie kiekius niekada nesusimąstydavo. Deda iš akies. Svarbiausia – nedėti nieko nevalgomo.
Skanaujam! Be galo gardu su karštomis bulvėmis. Rodos, šie dalykai sutverti vienas kitam. Šeimininkei labiau patinka minkštas. Kas nori, gali dėti kastinį į šaldytuvą. Po kelių minučių galės pjaustyti peiliu, tačiau burnoje atšilęs jis maloniai tirps.
S.Petrutienė virtuvėje šeimininkauja ne visą gyvenimą. Ilgus metus ji dirbo kino mechanike. Salantuose ir kitur vežiodavo bei rodydavo kiną. Sako, šio miestelio kino salėje tilpdavo 215 žiūrovų. „King-Kongą“ tris kartus rodė pilnutėlei salei.
Akmeniniai Salantai ir žmonės
Salantai – gražus miestelis, tačiau netoliese yra tokia vieta, kurią pamatyti turėtų kiekvienas. Tai Viliaus Orvido sodyba. Dabar čia šeimininkauja jo jauniausioji sesuo Palmyra Orvidaitė – Beniušienė.
Jei kokie kultūrologai ar religijų žinovai bandytų apibūdinti Orvidų sodybą, žodžių pritrūktų. Pritrūksta kiekvienam, kuris tik čia įžengia. Savo akimis pamato, kaip V.Orvidas gerbė kiekvieną akmenį, bandė akmenyje suvienyti viso pasaulio religijas.
„Brolis grįžo iš kariuomenės ir pradėjo kurti šią sodybą. Anais laikais viskas buvo draudžiama, kas su religija susiję. Lietuvos valdžia jau buvo liepusi sodybą sulyginti su žeme, tačiau Maskva pareiškė, jog tai nebūtina“, – pamena sodybos įkūrėjo sesuo.
Sodyba yra trikampio formos. Simboliškai primena apvaizdos akį. Jei Kryžių kalne žmonės palieka kryžius, tai šioje sodyboje – akmenis. Vienoje vietoje galima rasti jų daugybę, sudėtų vienas ant kito.
V.Orvidas buvo krikščionis, tačiau sodyboje galima pamatyti budizmo, pagonybės ar induizmo požymių.
Sovietmečiu sodyba dėl savo nepaaiškinamos paskirties plačiai garsėjo kaip absurdo muziejus.
Dabar šis vardas nueina užmarštin, o sodybos kūrėją stengiasi bent šiek tiek suprasti kiekvienas čia apsilankęs.
Kitas kelionės taškas – Rusnė, tačiau prieš tai sodybos šeimininkė pasiūlo gerai apžiūrėti Salantų regioninio parko grožybes. Iš tolo nuo kelio matomas atidengtas Imbarės piliakalnis.
Minėtą kalną galima apžiūrėti ir iš Kalnalyje įrengto apžvalgos bokšto. Ne tik jį, bet ir visas kalvotas apylinkes. Imbarė – vienas ankstyviausių Vakarų Lietuvos piliakalnių, kur žmonės gyveno nuo neolito laikų. Vietiniai piliakalnį vadina Pilale.
Nuo čia galima įžiūrėti ir pačius Salantus su visu miesto parku bei jame vešinčiu šimtamečiu kaštonu. Kadaise šis atvežtinis gražuolis nebuvo tiek paplitęs ir puikavosi tik dvarininkų soduose.
Už kelių šimtų metrų nuo kaštono surasite ir vietą, kur, pasak legendų, prasidėjo Salantai. Tai Gaidžio koplyčia, papuošta įvairia augmenija ir akmenų plokštėmis. Legenda pasakoja, kad vienas pradingęs gaidys čia nuolat giedodavęs. Nutilo tik tuomet, kai buvo pastatyta koplyčia.
Legenda pasakoja, kad vienas pradingęs gaidys čia nuolat giedodavęs. Nutilo tik tuomet, kai buvo pastatyta koplyčia.
Paliekame Salantus ir tęsiame kelionę Rusnės link. Ten mūsų laukia žuvienės meistras Algimantas Dirsė. Tokią žuvienę srebia net tie, kurie sakosi jos nemėgstantys.
Štai jums mūsų kelionės maršutas. Žymėkite ir jūs savo keliones idomiausiosvietos.lt, taip padėsite atrasti Lietuvos paveldo lobius kitiems.
Projekto partneriai: VšĮ „Paveldo projektai“ ir Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas
