Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šaltoji Antarktida tampa turistų rojumi

Besileidžiančiai saulei nušvietus debesuotą dangų ir akinamai baltą užšalusį gamtovaizdį, vorele einantys turistai grožėjosi melsvais ledynais Antarktidoje – naujoje populiarioje atostogų vietoje.
Antarktidoje įstrigęs laivas „Akademik Šokalskij“
Antarktidoje įstrigęs laivas „Akademik Šokalskij“ / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Lėktuvu atskridusios grupės nariai sumokėjo nemenką sumą – po 3 tūkst. JAV dolerių (7,5 tūkst. litų) – už galimybę vos penkias valandas pabūti užšalusiame žemyne.

„Atvykti į Antarktidą buvo mano ir mano žmonos svajonė“, – aiškino 81 metų amerikietis Johnas Reissas, stovėdamas šalia 73 metų sutuoktinės Sharon.

„Užsirašėme prieš porą metų, tačiau tada nepavyko, atsidūrėme laukiančiųjų sąraše. Šįkart užsirašėme likus metams iki kelionės, ir mums pavyko“, – pridūrė jis.

Užsirašėme prieš porą metų, tačiau tada nepavyko, atsidūrėme laukiančiųjų sąraše. Šįkart užsirašėme likus metams iki kelionės, ir mums pavyko.

Pora išplaukė kruiziniu laivu iš Floridos, kurioje gyvena, į Punta Arenaso miestą pietų Čilėje, iš kur per dvi valandas lėktuvu buvo nuskraidinta į Antarktidą.

Pingvinų kolonijos

Ši turistų grupė aplankė Karaliaus Jurgio salą, priklausančią Pietų Šetlando saloms, taip pat kaimyninę Rusijai priklausančią Belingshauzeno stotį su neįprasta tam regionui ortodoksų bažnyčia.

Keliautojai taip pat pamatė Čilei priklausantį Vilja Las Estrelaso kaimelį, kuriame gyvena tik 64 žmonės ir pingvinų kolonija.

Taip pat yra galimybė pamatyti Pusmėnulio salą – ruonių ir pingvinų buveinę, kurioje įsikūrusi Argentinai priklausanti Kamaros bazė.

Ten turistai gali išgerti puodelį karštos kavos, išsiųsti atvirutę ir pažymėti savo pasus antspaudu, vaizduojančiu krilį – į krevetę panašų gyvūnėlį, kuris yra tos bazės simbolis.

„Įspūdžiai buvo fantastiški. Ši kelionė yra ypatinga pirmiausiai dėl galimybės aplankyti tokį gerai išsilaikiusį, nepaliestą žemyną, – sakė 69 metų kanadietė Maureen Malone. – Be to, čia galima pamatyti pingvinų. Visi myli pingvinus. Taip pat galėjau apsižvalgyti aplink bazes, pamatyti, kaip skirtingos šalys dalijasi šį regioną.“

Turizmas yra viena iš nedaugelio ekonominių veiklų, leidžiamų pagal Antarkties sutartį ir Madrido protokolą, draudžiantį mineralinių išteklių gavybą baltajame žemyne.

Lėktuvai leidžiasi ant užšalusios jūros

Kasmet Antarktidą aplanko per 30 tūkst. turistų, kurie atvyksta nuo lapkričio iki kovo, kai orlaiviams nesunku nutūpti ant užšalusios jūros.

Dauguma atplaukia laivais, kurie išplaukia iš Ušuajos miesto pietų Argentinoje arbą Punta Arenaso ir kerta Dreiko sąsiaurį Pietų vandenyne.

Kasmet Antarktidą aplanko per 30 tūkst. turistų, kurie atvyksta nuo lapkričio iki kovo, kai orlaiviams nesunku nutūpti ant užšalusios jūros.

„90 proc. turistų iš viso pasaulio, atvykstančių į Antarktidą, keliauja iš Ušuajos. Kruizas trunka vidutiniškai 11 dienų. Pigiausios (kelionės) kainuoja 5 tūkst. JAV dolerių (12,4 tūkst. litų). Brangiausios, trunkančios 15 dienų su apsilankymu Pietų ašigalį, kainuoja 12 tūkst. dolerių (29,8 tūkst. litų)“, – naujienų agentūrai AFP sakė brazilas Gunnaras Hagelbergas, kelionių bendrovės „Antarctica Expeditions“ savininkas.

Iki šių metų pabaigos Antarktidą aplankys daugiau nei 35 350 žmonių – tūkstančiu daugiau negu per praėjusį sezoną ir 8 000 daugiau negu 2011–2012 metais, rodo Tarptautinį kelionių į Antarktidą operatorių asociacija.

„Per sezoną skraidiname 120–130 žmonių. Turistų, norinčių pamatyti šį žemyną, padaugėjo 15–20 proc.“ – sakė Čilės oro bendrovės DAP, skraidinančios į Antarktidą krovinius ir turistus, komercijos direktoriaus pavaduotojas Nicolas Paulsenas.

Pasak N.Paulseno, turistų Antarktidoje per metus pagausėja trimis procentais daugiau negu Čilę aplankančių keliautojų, kurių skaičius per metus padidėja 7 procentais. Daugiausiai keliautojų atvyksta iš Jungtinių Valstijų, Australijos, Kinijos ir Rusijos. Taip pat gausėja turistų iš Brazilijos.

„Antarktida mums gyvybiškai svarbi. Ji veikia klimatą, jūrų sroves. Turizmas svarbus, nes juo daugiau žmonių galės pažinti šį žemyną, juo labiau norės jį saugoti“, – aiškino N.Paulsenas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?