Ne tik apgriuvęs pastatas atrodo niūriai. Niūri ir paties kalno atsiradimo istorija. Jis – sukurtas iš Berlyno griuvėsių.
Ši vieta kadaise buvo tuščias laukas. Ketvirtajame dešimtmetyje, kai į valdžią atėjo naciai, buvo nuspręsta čia pastatyti elitinę karo akademiją. Projektas nebuvo įgyvendintas – prasidėjus karui jis buvo apleistas.
Po karo kasdien į šias vietas pradėjo važiuoti sunkvežimiai, kurie į krūvą apleistoje statybvietėje vertė griuvėsius iš nuniokoto Berlyno. Teigiama, kad čia pateko griuvėsių iš maždaug 400 tūkst. pastatų. Taip atsirado kalva, kuri dabar yra beveik šimto metrų aukščio – net aukštesnė už didžiausią natūralią Berlyno kalvą.
Beje, po kalva liko palaidota ir nebaigta statyti karo akademija. Buvo nuspręsta, kad lengviau yra ją užpilti negu susprogdinti.
Tuo Teufelsbergo (vokiškai – „velnio kalno“) istorija nesibaigė. Kurį laiką kalnas tapo slidininkų traukos vieta, bet šeštajame dešimtmetyje Sąjungininkai nusprendė, kad dirbtinė viršūnė yra ideali vieta žvalgybai. Ant „velnio kalno“ jie pastatė pasiklausymo stotį, kuri ten stovi iki šiol. Iš jos JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) šnipinėjo Rytų Berlyną.
Griuvus Berlyno sienai, stotis liko nenaudojama. Buvo minčių šią vietą prikelti komercijai, tačiau laikas bėgo, ir Teufelsbergą niokojo vandalai.
Po uždarymo ilgą laiką stotyje lankytis buvo draudžiama, bet dabar joje rengiamos ir ekskursijos. Už 8 eurus galima patyrinėti istorinį pastatą ir apžiūrėti gatvės menininkų darbus ant jo sienų.
Beje, nuo Teufelsbergo atsiveria ir įspūdinga Berlyno panorama, vaizdas į netoliese esantį 1934 m. olimpinį stadioną.
