Gatvėse – kovingi šokiai ir bažnyčios kiekvienai metų dienai
Dėl įspūdingos architektūros ir vingiuotų, Italiją primenančių gatvių, Salvadoras buvo pramintas Juodąja Roma, tad lankantis čia pirmiausia būtina aplankyti senamiestį. Prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi renovacija niekaip neužbaigiama, todėl dalis raudonstogių pastatų išlaikė kolonijinius laikus menančią autentiką. Nufotografuoti prašyte prašosi aukšti, ryškiausiomis spalvomis išdažyti namai su daugybe arkų ir visada užvertomis langinėmis, prie kurių įsitaisiusios moteriškės čia pat ant šaligatvio pasiūlys paragauti „acaraje“ – užkandžio su krevetėmis, karamele ir svogūnais.
Jei svečiuojantis Salvadore nuspręstumėte kasdien aplankyti tik po vieną bažnyčią, atostogos truktų ištisus metus. Čia suskaičiuojamos net 365 šventyklos – nieko nuostabaus, jog šis Brazilijos uostas vadinamas Visų Šventųjų miestu. Pati žymiausia – Nosso Senhor do Bonfim bažnyčia. Norintieji patekti vidun dažniausiai nustemba, kadangi galingus rokoko stiliaus bokštus saugo aukšti, spalvotomis juostelėmis nukabinėti, ir labiau turgų nei sakralią vietą primenantys vartai. Iš tiesų šie kaspinėliai tai stebuklingos Bonfimo apyrankės, kurias įsigyti galima iš kiekvieno gatvės prekeivio. Tikima, kad sugalvojus norą ir palikus šią juostelę ant išmargintų vartų jis būtinai išsipildys.
Gatvėje išvydę baltomis kelnėmis apsirengusius besikaunančius vyrus neskubėkite kviesti policijos ar kuo greičiau bėgti šalin. Įsižiūrėję geriau pamatysite, kad šios gatvės grumtynės iš tiesų yra sudėtingas, loginio mąstymo, ištvermės bei vaidybos įgūdžių reikalaujantis kovos menas – kapueira. Neretai kovotojai apsupami tamburinais, berimbau ir kitais afrikietiškais instrumentais grojančių muzikantų, tad vaizdas labiau primena gerai surepetuotą šokį, akrobatikos pratimus ar religinį ritualą. Net jei ir nesusiviliosite patys išmokti keleto judesių, kovotojai mielai su jumis nusifotografuos. Žinoma, teks nepagailėti keleto braziliškų realų.
Turistai-spragėsiai ir dešimtis kilometrų besitęsiančios linksmybės
Kuomet šimtai tūkstančių turistų iš viso pasaulio plūsta į Rio de Žaneiro karnavalą, patys brazilai tikina, jog tikrosios linksmybės verda Salvadore. Kasmet maždaug milijoną lankytojų pritraukianti ir savaitę trunkanti gatvės fiesta laikoma didžiausiu vakarėliu pasaulyje. Norint patekti į šventinę eiseną įprastą popierinį bilietą pakeis spalvoti marškinėliai. O pasidabinus jais – pirmyn į šventinį šurmulį!
Čia ištvermingiausi šokėjai įveikia netgi 25 kilometrų maršrutą – vertą rimto piligriminio žygio. Šimtatūkstantinėje eisenoje įsimaišę milžiniški Trio Elétrico sunkvežimiai reguliuoja linksmybes. Ant didžiulių automobilių įsikūrusiose scenose dainas traukia žymiausi Lotynų Amerikos atlikėjai, o žvilgsnį prikausto spalvotomis plunksnomis bei tradiciniais, vos kūną dengiančiais drabužėliais pasipuošusios gražuolės samba šokėjos. Vėliau vakarėlis persikelia į paplūdimį, kur skambant elektroninei muzikai šėlsta minia jau susidraugauti spėjusių turistų iš viso pasaulio. Kuomet rankose vieną po kitos keičia stiklinės vietinių citrinų sulčių ir „Caipirinha“ kokteilio, supranti, kad šis karnavalas – tarsi savaitę trunkantis sapnas, iš kurio nieku gyvu nesinori ištrūkti.
Nepanorusiems sudalyvauti šventinėje eisenoje suteikiama galimybė viską stebėti iš šono. Tačiau nenustebkite, jei vietiniai į jus pašaipiai kreipsis „pipoca“ – spragėsiu. Būtent taip salvadoriečiai vadina ant nedidelių šaligatvių susispaudusią ir didžiausias miesto linksmybes praleidžiančią minią atvykėlių.
Lauktuvėms afrikietiško Picasso paveikslą ar dubenėlį muzikos?
Iš Salvadoro garantuotai parsivešite įspūdžių visam gyvenimui, o artimuosiuos geriausia pradžiuginti tradiciniais suvenyrais. Nors senamiesčio gatvėse pilna turistams skirtų parduotuvių, tikros gėrybės slepiasi Mercado Modelo prekyvietėje. Norint ją pasiekti teks paėjėti toliau nuo miesto centro, tačiau kelionė tikrai neprailgs – turgus įsikūręs žemutinėje miesto dalyje, kurią pasiekti galima Lacerda funikulieriumi. Toks potyris užgniaužia kvapą – leidžiantis iš 72 metrų aukščio prieš akis atsiveria vandenynas, tad atrodo, jog po keleto minučių patys atsidursite jo dugne!
Buvusiame vergų turguje dabar lentynos nukrautos įvairiausiomis smulkmenomis – šalia skarų ir karolių sukabinti religiniai paveikslai, o tradicinės juodaodžių moterų skulptūrėlės kontrastuoja su aplink išdėliotais paplūdimio bateliais. Kadangi visi norimi suvenyrai į lagaminą netilps, tikrai nesigailėsite išsirinkę vietinius instrumentus.
Pavyzdžiui, tradicinis berimbau, vadinamas „muzikos dubeniu“, yra vienastygis instrumentas, savo forma primenantis pypkę ar išskaptuotą obuolį. Jeigu ir nepavyks išmokti groti braziliškų kapueiros melodijų, toks dubenėlis tikrai papuoš namų lentyną. Turguje galima rasti ir gausybę vietinių dailininkų paveikslų, spalvomis ir formomis nė kiek nenusileidžiančių Picasso šedevrams. O juose – geriau nei bet kokio fotografo įamžinti kasdieniai Salvadoro gatvės vaizdai.
Salvadoras – nedidelis Afrikos gabalėlis plačiojoje Brazilijoje. Čia, kur susiduria skirtingos kultūros, religijos ir rasės, iš žmonių veidų niekada nedingsta šypsenos. O įsitikinti, kodėl šis uostas neretai vadinamas Laimės miestu, galima tik pačiam išvydus šokiais ir dainomis užpildytas spalvotąsias gatves.
Kelionių į Braziliją specialistai – kelioniuakademija.lt
