„Urvas, kuris paviršiuje siekia 5 metrų plotį, aptvertas akmenine tvorele saugančia neatsargius lankytojus. Tačiau pastaruoju metu vanduo apardė šaltinio krantus ir buvo nuspręsta šį unikalų šaltinį, kuris įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“ kaip giliausias Lietuvos urvas, tvarkyti ir pritaikyti lankymui“, – rašoma penktadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Kairiajame Lėvens upės krante esantis Žalsvasis šaltinis ištryško apie 1960 metus atsivėrusioje smegduobėje. Iš jos ištekančio šaltinio dugnas padengtas žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Tad dėl savo gražios spalvos ir pavadintas Žalsvuoju šaltiniu.
Šaltinis palaiko pastovią urve esančio vandens temperatūrą, todėl jis niekada neužšąla. Vanduo skaidrus, šaltas, turi sieros vandenilio kvapą.
Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Urvas prasideda giliu šuliniu, kuris susidūrus su akmenų ir nuolaužų krūva skyla dviem kryptimis – į „Saulėtąją“ ir „Aenigma“ (lot. paslaptis) sales.
Pasakojama, kad šaltinio atsivėrimo metu ten buvo svirnelis, į kurį vieną naktį netikėtai pradėjo plūsti vanduo. Žmonės, norėdami sustabdyti vandenį, vertė akmenis į duobę, bet duobės užverti nepavyko.
Atnaujinti Žalsvąjį šaltinį Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba planuoja pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“.
