Gyvenimas saulėčiausiame pasaulio mieste, kur vietiniai gyventojai kovoja su svilinančia 50 laipsnių temperatūra, toli gražu nepanašus į, pavyzdžiui, dažnai niūrius Jungtinės Karalystės orus.
Tačiau Jumos gyventojams nesibaigiantys saulės spinduliai kartais gali būti nepakeliami. Šiam Arizonos miestui (JAV) priklauso „saulėčiausio miesto Žemėje“ titulas, kaip teigiama Guinnesso rekordų knygoje, nes jame per metus saulė šviečia 4055 valandas iš 4456 galimų.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje pernai saulėtų dienų buvo vos 1435 valandos.
Jumoje kiekviena diena prasideda štai taip: gyventojai pabunda, atitraukia užuolaidas ir juos pasitinka akinantys saulės spinduliai ant nepriekaištingai mėlyno dangaus be debesų, rašo „The Mirror“.
Gidas Michielis Stavastas nuolat į Jumą lydi grupes žmonių, trokštančių patirti gyvenimą be nuolatinės dulksnos grėsmės.
„Jumoje žiemą saulė šviečia 11 valandų, o vasarą – iki 13 valandų. Gyvenimas dykumoje reiškia, kad dieną bus taip karšta, kad reikės slėptis patalpose, kad išvengtumėte karščio išsekimo. Dieną didžiąją laiko dalį praleisite viduje, o į lauką išeisite, kai vakare miestas atvės, – jis sakė „The Mirror“.
Jame per metus saulė šviečia 4055 valandas iš 4456 galimų.
– Esu patyręs temperatūrą, kuri viršydavo 50 laipsnių, didžiausias iššūkis būna, kai prasideda vasara ir kiekvieną dieną būna daugiau nei 38 laipsniai. Kadangi temperatūra išlieka aukšta ir naktimis, sunku miegoti, apima nemalonus jausmas, kad lauko temperatūra yra aukštesnė už tavo kūno temperatūrą. Esate priverstas daug laiko praleisti klimatizuotoje patalpoje.“
Pasak Michielio, „Jumoje iš tiesų nėra jokios orų įvairovės“. Mieste per metus iškrenta vidutiniškai 89 mm kritulių, todėl jis yra viena sausiausių vietų Žemėje.
„Daug keliauju, todėl galiu rasti įvairių orų, bet galiu įsivaizduoti, kad jei nuolat gyventumėte Jumoje, būtų sunku pajusti kokį nors metų laikų skirtumą, – aiškino jis.
– Kadangi Juma yra šalia pagrindinio 8 greitkelio, daug lankytojų važiuoja pro ją pakeliui į Rytus ar Vakarus ir trumpam sustoja. Į Jumą taip pat atvyksta daug vadinamųjų „sniego paukščių“ – žmonių, kurie keliauja iš šaltos šiaurės į šiltus pietus, kad išvengtų šaltų žiemos mėnesių. Šie lankytojai į Jumą atvyksta būtent dėl šilto oro ir to, kad ji yra saulėčiausia vieta Žemėje.“
Vienais rekordiniais metais čia buvo pagaminama net 90 proc. visų JAV suvalgomų salotų.
Saulei nusileidus ir įsivyravus vakaro vėsai, pastebėsite vietinius gyventojus, vilkinčius lengvus megztukus ar kelnes, o saulės išsiilgę turistai vis dar džiaugiasi šortais ir marškinėliais.
Švelnios Jumos žiemos yra palankios žemės ūkiui, nes dėl retai pasitaikančių stiprių šalčių ji tampa žalumynų auginimo jėgaine. Vienais rekordiniais metais čia buvo pagaminama net 90 proc. visų JAV suvalgomų salotų.
Tačiau miestas garsus ne tik savo daržovėmis – Jumos teritoriniame kalėjime, esančiame valstybiniame istoriniame parke, galima pasinerti į laukinius Vakarus. Šis senas kalėjimas buvo atidarytas 1876 m. liepos 1 d., o uždarytas daugiau nei prieš šimtmetį, 1909 m. rugsėjo 15 d.
Dabar tai valstybinis parkas, lankytinas objektas ir netgi sulaukė šlovės akimirkos ekrane.
Kita vertus, Indijoje yra Mawsynram, kuris yra priešingybė Jumai ir pelnė drėgniausios Žemės vietos titulą. Čia net 22 kartus drėgniau nei Londone, o kartais lietus pliaupia taip smarkiai, kad negalima išeiti į lauką.
Miestelis yra pasislėpęs žaliuojančiuose Kasių Kalvų miškuose, esančiuose Indijos tolimuosiuose rytuose virš Bangladešo. Nepaisant savo grožio, tai neįtikėtinai drėgna vietovė.
Per metus Mawsynram iškrenta apie 11 873 mm kritulių, t. y. beveik 11 kartų daugiau nei garsiajame Glazge (1109 mm) ir net 22 kartus daugiau nei Londone (585 mm per metus).
