Savaitė viešbutyje su „viskas įskaičiuota“? O gal šįmet pabandykite atostogauti kitaip?

Nuo naujųjų metų pradžios pradedame planuoti šiųmetes atostogas – kad vasaros laukti būtų lengviau. Ką rinksitės šįmet? Turkija? Egiptas? Savaitė viešbutyje ir „viskas įskaičiuota“? Tačiau ar itin gausiai lankomose vietose dar lieka kas nors natūralaus, atimančio žadą ir nemokamo, ar tik galybės skirtingų būdų išvilioti visus jūsų eurus? Vis labiau ieškome įspūdingų patirčių ir kažko tikro. Todėl Lietuvos kelionių agentūros jau pastebi kylantį ekoturizmo poreikį.
Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką
Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką / R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr.

Neapsigaukite – tai ne koks nors specialiu žaliu lapeliu pažymėtas produktas, penktadaliu brangesnis už įprastą kelionę. Ekoturizmą galite propaguoti ir patys: tiesiog nuo prabangaus viešbučio nukreipkite kompiuterio pelę į mažutį, valdomą vietinės šeimos, kvepiantį tik jums šeimininkės išvirta kava. Nuo populiariausio paplūdimio paslinkite kursorių žemėlapyje šiek tiek į šoną ir atraskite tokį, kurio pakrančių dar nenuklojo didžiulių viešbučių baseinai.

Ekologinis turizmas pirmiausia orientuotas į tai, kad konkrečioje vietovėje būtų subalansuotas žmonių skaičius, siekia sumažinti jų daromą poveikį gamtinei aplinkai.

Ekologinis turizmas – vietos gyventojams turėtų likti ne tarša, o nauda

Keliautojas, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna sako, kad ekologinis turizmas pasaulyje atsirado apie 1990-uosius metus. Lietuvoje ekoturizmo rekomendacijos sukurtos 2008-aisiais metais.

„Lietuvoje apsilanko sąlyginai nedaug turistų, todėl neturime problemos, kad teritorijos yra labai paveikiamos turistų srauto. Tačiau ten, kur nusidriekia didžiuliai turistų srautai – ne tik iš Europos, bet iš Pietryčių Azijos, Taivano, Indijos, Japonijos, Kinijos – daugelis garsiausių pasaulio gamtos ir kultūros objektų kasmet patiria didžiulį turistų poveikį. Ir turizmas tose vietovėse atneša daugiau žalos, nei naudos. Vien ekonomine nauda turizmo matuoti negalima“, – pabrėžia R. Šalna.

R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką
R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką

Turistų gausiai lankomos vietos yra siaubingai užterštos (tiek oras, tiek vanduo, tiek vizualinė tarša), pradeda stigti vandens išteklių, prasideda dirvožemio degradacija.

„Ekologinis turizmas pirmiausia orientuotas į tai, kad konkrečioje vietovėje būtų subalansuotas žmonių skaičius, siekiama sumažinti jų daromą poveikį gamtinei aplinkai. Visi susimasto, kad iš turizmo naudos turėtume gauti ne tik šiandien, bet kad šis paveldas būtų apsaugotas ir ateities kartoms, kad ir jie turėtų ką pamatyti“,sako R. Šalna.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./ Turistai Kinijoje
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./ Turistai Kinijoje

Saulėtos Viduržemio pakrantės iš kurių išstumti vietiniai gyventojai

Pašnekovas priduria, kad ekoturizmas taip pat turėtų kelti vietos gyventojų atsakomybę, įtraukti juos į turizmą ir nešti jiems ekonominę naudą. „Juk ir taip neša! “ – sakysite. Tačiau už prabangių viešbučių sienų lieka nematomas ir skurdus vietinių gyvenimas.

„Neturiu tikslios statistikos bet, manau, nesuklysiu pasakęs, kad 80-90 proc. Lietuvos žmonių važiuoja į poilsines keliones, į Turkiją, Egiptą... Ką reiškia poilsinės kelionės? Tos, kur „viskas įskaičiuota“, kur gyvenu viešbutyje ir džiaugiuosi, kad yra saulė, geras oras, baseinas. Na, lietuvių dar mažai, bet

Viešbučiuose, kur atvyksta keliautojai su bilietais „viskas įskaičiuota“, stalai turi lūžti, nes juk svečiai turi turėti pasirinkimą. Tai yra besaikis, švaistūniškas požiūris į gamtos išteklius. Aš asmeniškai niekada nevažiuoju taip keliauti.

įsivaizduokite, kiek pasaulyje yra taip keliaujančių žmonių... Ekologinis turizmas paremtas siekiu, kad žmonės nesitelktų vienoje vietoje. Žavimės Viduržemio jūros kurortais? Tačiau ar kas nors parašė, su kokiomis problemomis jie susiduria? Ten – didžiulė vandens tarša, didžiulis vandens stygius. Visi vietos gyventojai yra praktiškai išvaryti iš savo namų, nes dėl aukšto kainų lygio jau nebegali ten išgyventi. Taigi, ten kur sukoncentruota masė turistų, yra tokia pat masė socialinių, ekologinių ir ekonominių problemų“, – sako R. Šalna.

Būtent todėl vienas iš ekologinio turizmo siekių, kad pelną pasiimtų vietos bendruomenė, o ne stambūs viešbučių tinklai, taip pat, kad vietos gyventojai suprastų, kodėl turi saugoti savo gamtą.

R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką
R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką

„Suvokta, kad reikia kuo daugiau vietos žmonių įtraukti į gamtos apsaugą, nacionalinių parkų administraciją. Tik tuomet jie supranta, kad iš to gaunama nauda (ekonominė) ir jiems patiems reikia saugoti tą aplinką. Taigi ekologinis turizmas turi nešti finansinę, ekologinę ir socialinę naudą vietos gyventojams“,paaiškina R. Šalna.

3 dalykai, kurių reikia ekoturistui

Keliautojas ir geografas siūlo planuojant kelionę net ir toje pačioje Viduržemio jūros pakrantėje tiesiog pavažiuoti 100 kilometrų į vieną ar kitą pusę nuo pagrindinių, labiausiai reklamuojamų kurortų. Tikėtina, kad atrasite vietinių viešbutuką, paragausite jų gaminamų patiekalų.

„Viešbučiuose, kur atvyksta keliautojai su bilietais „viskas įskaičiuota“, stalai turi lūžti, nes juk svečiai turi turėti pasirinkimą. Tai yra besaikis, švaistūniškas požiūris į gamtos išteklius. Aš asmeniškai niekada nevažiuoju taip keliauti“, sako R. Šalna.

Pašnekovas ir keliautojas pataria patyrinėti įvairias viešbučių rezervavimo platformas – ne vien populiariąją booking.com. Jei visai nemokate vietinės kalbos ir nepažįstate šalies, kurią ketinate aplankyti, eikite į kelionių agentūrą ir išdėstykite savo pageidavimus: nedidelis, vietos gyventojų viešbutis, mažiau lankoma vieta.

R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką
R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką

„Esu įsitikinęs, kad bet kuri kelionių agentūra žmogui paprašius suras tokią nakvynę“, sakė pašnekovas.

Keliaudami ir ieškodami įdomesnių vietų galite vežtis arba iš anksto pasiskaityti knygą-kelionių vadovą. Tarp užsienio turistų itin populiaru keliauti remiantis kelionių vadovais. Jų Lietuvos knygynuose taip pat galite rasti įvairiausių – ir anglų, ir lietuvių kalba.

„Rasite informacijos ir kur pigiai pavalgyti, ir kur jaukiai apsistoti. Kelionių vadovuose nurodyti ir elektroninio pašto adresai, ir interneto nuorodos“, pataria keliautojas.

Jo nuomone, ekoturistui tereikia trijų dalykų: noro keliauti kitaip, literatūros ir kelionių agentūros.

Šalys, į kurias verta keliauti

Žmonės juk girdi naujienas apie tai, kad visa, kas nuostabiausia pasaulyje: reti didingi gyvūnai, egzotiški augalai – kasmet nyksta dėl žmogaus veiklos. Tad vis dažniau išgirstame prašymų ne tik juos pamatyti, bet ir daryti tai taip, jog nepakenktume.

„Pagrindinis ekoturizmo principas – kuo mažesnis poveikis gamtinei aplinkai. Atėjau – ir palikau tik savo pėdsakus. Savaime suprantama, kad skrisdami lėktuvu teršime aplinką, tačiau pėsčiomis juk nenueisime. Užtat nuvykę į konkrečią vietą jau galime rinktis – kitus maršrutus, galbūt mažiau lankomus. Sakome, kad kai kuriose šalyse žmonės skursta ir vis tiek laimingi, šypsosi. Taip, jie su šypsenomis sutinka atvykėlius, turistus, tačiau apskritai jų gyvenimas yra labai sudėtingas. Pinigų, kuriuos sumokėtų turistai, jiems reikia nusipirkti elementariems dalykams. Jei galime pagerinti jų gyvenimo sąlygas atvažiuodami – reikėtų tai ir daryti“, pataria R. Šalna.

Keliautojo teigimu, regionas, kol kas dar sulaukęs mažai turistų dėmesio yra užsacharės Afrika. Lietuviai dažniausiai keliauja į Europą (dėl artumo) ir Azijos šalis (dėl pigumo).

R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką
R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką

„Afrika nėra pigi, tačiau jokiame kitame pasaulio regione nerasite tiek autentiškumo – tiek kultūrinio, tiek gamtinio. Tiek vykti stebėti gyvūnų safariuose, tiek keliauti į senųjų genčių gyvenamas vietoves – tai yra tikras ekologinis turizmas. Turistų srautai nedideli, na, išskyrus gal Masajus, Keniją ir Tanzaniją, –

Klientų, kurie ieško įdomesnių, turizmo nepaliestų vietovių vis daugėja. Netgi Europoje daugėja socialiai atsakingų viešbučių.

svarstė R. Šalna. – Europoje galite nuvykti į Norvegiją, gyventi palapinėse, grožėtis fjordais, kalnais, ledynais. Nesakau, kad nereikėtų pažinti kultūros, aplenkti miestus, tačiau pravartu atrasti vietų, kurioe žmogus lankosi rečiau“.

Jis pridūrė, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kosta Rika, yra priėmusios sprendimą visą turizmo sektorių nacionaliniu lygmeniu orientuoti tik į ekologinį turismą. Todėl Kosta Rika, Namibija, Naujoji Zelandija yra puikios eko turizmo kryptys.

Kelionių agentūros „West Express“ rinkodaros projektų vadovė Rosita Sakalauskaitė sako, jog būtent dėl šios priežasties agentūra šiemet turizmo ir laisvalaikio parodoje „Adventur“ pristatys įspūdingus ekologinių kelionių pasiūlymus ne tik į Kosta Riką, bet ir į Nikaragvą, Aliaską, Borneo, Malaiziją, Singapūrą, Keniją bei Islandiją.

Shutterstock nuotr./Kosta Rika
Shutterstock nuotr./Kosta Rika

„Mūsų klientai jau kurį laiką domisi kelionėmis į unikalius, žmogaus menkai paliestus egzotiškus kraštus, kuriuose galės pajusti tikrąją laukinę gamtą, jai nepakenkdami. Pavyzdžiui, kelionė, kurią siūlysime į Kostą Riką, bus itin draugiška aplinkai – nuo tik vietiniais produktais vaišinančių nedidelių viešbučių iki visiškai laukinių egzotiškų maršrutų“, – sakė R. Sakalauskaitė.

Padedant agentūrai galima susidaryti individualų maršrutą

Kelionių agentūros atstovė teigė pastebinti, kad keliautojai vis dažniau ieško tolimų, egzotiškų, unikalių maršrutų, atskleidžiančių laukinės gamtos paslaptis.

„Žmonės juk girdi naujienas apie tai, kad visa, kas nuostabiausia pasaulyje: reti didingi gyvūnai, egzotiški augalai – kasmet nyksta dėl žmogaus veiklos. Tad vis

Labai mėgstame keliauti po Afriką nakvodami palapinėse ir žavimės, kai maistą mums ant laužo paruošia vietinis virėjas – manau, tuomet ypač pajunti tą sąlytį su Afrika ir jos žmonėmis.

dažniau išgirstame prašymų ne tik juos pamatyti, bet ir daryti tai taip, jog nepakenktume, neprisidėtume prie laukinės gamtos nykimo“, – teigia pašnekovė ir džiaugiasi, kad Lietuvoje kyla atsakingų kelionių iniciatyvos.

Ji taip pat pridūrė, kad 25-erius metus Lietuvoje veikianti agentūra turi platų ratą kelionių ekspertų, kurie gali pasufleruoti jaukesnį, iš tiesų ekologinio turizmo idėją atitinkantį viešbutį bet kurioje pasaulio šalyje.

„Esant poreikiui kreipiamės į savo užsienio partnerius ir paprašome patarimo dėl individualių maršrutų – jei tik tokių mūsų klientai pageidauja. Klientų, kurie ieško įdomesnių, turizmo nepaliestų vietovių vis daugėja. Netgi Europoje daugėja socialiai atsakingų viešbučių“, – sako R. Sakalauskaitė.

Už vietinių šokius turistai atsidėkoja dovanomis mokyklai

Agentūros „Grūda“ direktorė Birutė Kalkienė sako, kad jau greit bus dešimtmetis, kai ši kelionių agentūra propaguoja ekologinio keliavimo principus, ypač organizuodami keliones į Užsacharės Afriką. Tai: Namibija, Botsvana, Zambija, Kenija, Tanzanija, Etiopija, Madagaskaras. Nuo vasario agentūra egzotikos mėgėjus veš ir į Ugandą bei Ruandą. Pastarojoje šalyje keliautojai aplankys garsaus lietuvių misioieriaus Hermano Šulco vardo vaikų stovyklą. Jau suruoštos ir dovanos vaikams: mokymo priemonės, drabužiai, piniginės aukos.

R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką
R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką

„Keliaudami į šias šalis artimai bendraujame su vietos gyventojais. Paprašome suorganizuoti mums koncertą ar kokį pasirodymą, na, o mes savo ruožtu stengiamės pagerinti jų buitį ir gyvenimo sąlygas. Didelį dėmesį kreipiame bendradarbiavimui su mokyklomis, būtent su mokytojais ir moksleiviais. Vežam jiems mokymo priemones, aukojame pinigus – laikome tai savo misija, vykdami į šiuos kraštus“, – sako B. Kalkienė.

Vietos žmonės noriai pagroja, padainuoja ar pašoka.

„Keliaudami nakvynei renkamės vietos žmonių valdomas sodybas, stovyklavietes, lodžijas, mažus dvarelius. Natūralu – tuomet sudarome sąlygas jiems uždirbti iš mūsų kelionės. Gidų paslaugas taip pat užsakome tik iš vietinių. Beje, labai mėgstame keliauti po Afriką nakvodami palapinėse ir žavimės, kai maistą mums ant laužo paruošia vietinis virėjas – manau, tuomet ypač pajunti tą sąlytį su Afrika ir jos žmonėmis. Taip jau apkeliavome Pietų Afrikos respubliką, Namibiją, Botsvaną, Zambiją, Keniją, Tanzaniją“, – entuziastingai pasakojo B. Kalkienė.

Ekspedicinėms, kitaip tariant, pirmą kartą organizuojamoms kelionėms, kurių maršrutas driekiasi per rečiau turistų lankomas teritorijas vadovauja geografas, keliautojas ir knygų leidėjas Rytas Šalna.

R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką
R. Šalnos asmeninio archyvo nuotr. /Akimirkos iš egzotinių kelionių po Užsacharės Afriką

Kaip sako Rytas Šalna kelionė yra nuotykis, netikėtumas. Jei kelionė be nuotykių, gal į tokią apskritai geriau nevykti?

Jei pajutote, kad jau metas per atostogas patirti daugiau nuotykių, nei vien tik patogus viešbutis ir baseinas, aplankykite turizmo ir laisvalaikio parodą „Adventur“, kuri parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks sausio 26-28 dienomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis