Atvykstant ir paliekant Alytų jus pasitiks ir išlydės dvipusiai miesto vartai: atvažiuojantys išvys – „Alytus tave myli“, o išvykstantieji – „Myliu tave“ užrašus. Tai vietos, kur gali įsiamžinti asmenukių mėgėjai ir įsimylėjėliai. Ir dzūkiška tarmė ne šiaip sau glosto ausį – šiemet minimi Dzūkijos, kitaip dar vadinamos Dainavos metai.
Meilės ženklus Dzūkijos sostinėje taip pat mena istorija. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Alytų kadaise padovanojo didžiajai gyvenimo meilei Barborai Radvilaitei.
Tad simboliškai ir viliojančiai skamba alytiškių kvietimas pakeliauti meilės maršrutu, kuris saugo įvairius laimingos, kartais liūdnos ar intriguojančios meilės nutikimus. Meilė turi daug pavidalų.
Žygimantas Augustas Alytų kadaise padovanojo didžiajai gyvenimo meilei Barborai Radvilaitei.
Psichologai įsitikinę, kad artimų žmonių kelionės ar nedidelės romantiškos savaitgalio išvykos ne tik sumažina kasdienybės rutiną, bet ir padeda pažinti partnerį, atsiverti, patirti emocinį komfortą ar tiesiog leidžia padidinti meilės hormonų kiekį.
Jei norite sugrįžti į 1930–1934 metus bei pabandyti suprasti, kokius jausmus puoselėjo to meto Alytaus gyventojai, tiesiog lengvai pasiklyskite meilės labirinte. Galbūt įkvėpimo šaltiniu taps mūsų senolių mintys, kurios nugulė į eiles ir buvo randamos ant suoliukų Miesto sode bei spausdintos vietos laikraštyje.
36,6 ha Jaunimo parke įrengtas labirintas nėra itin įspūdingas savo dydžiu, tačiau jame galima pajusti tarpukario įsimylėjusių žmonių išgyvenimus, kurorto statusą turėjusio Alytaus svečių atostogų romanų nuotaikas. Pats Jaunimo parkas pakeri natūraliais želdiniais, meniškomis skulptūromis, vaikų žaidimo ir sporto aikštėmis bei dviračių kalnelių trasa.
Ne mažiau romantiškas Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre. Iki šių dienų išliko legendinis, 1936 m. menantis fontanas su baseinėliu, kuriame plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Miesto sode visais laikais įsimylėjėliai mielai skyrė pasimatymus. Dažniausiai tai vykdavo prie fontano. Ne vienas prisimena į šipulius dužusius jausmus Miesto sodo meilės kampelyje ar šokių aikštelėje.
Aplankę I tūkst. vid. – XIV a. datuojamą miesto įkūrimo liudininką Alytaus piliakalnį, išgirsite legendą, bylojančią apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Vaidilutės Mirgrausėlės ir narsaus kario Alytos meilės istoriją alytiškiai mielai pasakoja miesto svečiams.
Beje, jei ieškote antrosios pusės, galbūt jums pagelbės Mirgrausėlės ašarų upelis, kuriame kartais pasitaiko stebuklingų varlių. Tereikia pagauti varlę, nuprausti jai snukutį ir pabučiuoti. Jei varlė stebuklinga – gausite, ko ieškojote. Alytiškiai juokauja, jog pabučiuota varlė taip pat jau nebus paprasta varlė, o bučiuota.
Tokio tilto pavydėti galėtų bet kuris kitas Lietuvos miestas.
Dar vienas meilės maršruto objektas – netoli piliakalnio iškilęs aukščiausias Lietuvoje ir į šalies rekordų knygą įrašytas 38,1 m aukščio Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas. Tokio tilto pavydėti galėtų bet kuris kitas Lietuvos miestas, o rožės Alytų puošia nuo seno. Ir miesto herbe jos atsirado kaip Švenčiausios Mergelės Marijos simbolis, tuo metu vyravęs heraldikoje. Tilto prieigose pastatyta nerūdijančio plieno rožių širdelė meilės spynelėms kabinti.
Šis tiltas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje metrais galima išmatuoti savo meilę. Čia yra šešios, kas 40 metrų pažymėtos žymos, kuriose pagal Aristotelio filosofiją įvardytos tam tikros meilės rūšis.
Įrodyti savo meilę mylimam žmogui galima nunešant jį ant rankų iki tam tikros meilės rūšį žyminčios ribos. Tiltas mėgstamas ekstremalių pramogų entuziastų, tad šioje vietoje išbandyti save ir partnerį šuolyje su virve – puiki galimybė.
Šis tiltas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje metrais galima išmatuoti savo meilę.
Jei nesate ekstremalių pojūčių mėgėjai, pasigrožėję Alytaus panorama, smagiai pasileiskite pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Muiželėnų miško ar mitologinio Klebono akmens Nemune.
Jei galvojate, kad suprantate dzūkiškai, verta tuo įsitikinti. Pabuvoję Alytaus kraštotyros muziejaus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinėje ekspozicijoje „Sodzius Dzūkijon“, galbūt galvosite jau kitaip. Ekspozicija nukels į senąjį Dzūkijos kaimą, su dzūkiška šnekta, šviežia rugine močiutės kepta duona, žiogų čirškimu pradalgėse, senovine jaunimo kultūra, akimirkomis iš XX a. pr. šeimos gyvenimo ir patarimais, kaip su ,,gyvulukais“ susišnekėti.
Dzūkišku pavadinimu bus paženklintas ir kiekvienas šių metų Alytaus miesto šventės renginys. Birželio 16–18 dienomis vyksianti šventė „Augc, žydėc ir mylėc“ šurmuliuos dzūkiškai.
Smalsuoliai, norintys sužinoti, kas yra Sinavadas ir kaip atrodys Sinavadų paradas, ką slepia šventės renginių pavadinimai „Mylėc – ca tau ne grūšias krėsc“, „Nakcižiedės monai cik žybc žybc“, „Pylnas uzbonas vienadzienių, burnokų ir žoplukų“, turėtų pasižymėti savo atmintukuose šventės dienas.
Kelionių startuolio „Hoperfy“ įkūrėjas Tadas Kertenis alytiškiams siūlo ateityje pagalvoti ir dar daugiau dėmesio skirti meilės temos išraiškai. Įvairių pavyzdžių galima surasti visame pasaulyje. Štai „Aston Vila“ pilyje netoli Birmingamo įsimylėjėliai iš lankų strėlėmis gali perkirsti meilės obuolį. Čia pat – senovinių šokių pamokos poroms ar popietinės arbatos gėrimo ceremonijos. Šekspyro gimtinėje Stratforde įsimylėjėliams siūlomas jaukus pasiplaukiojimas laiveliais.
Pasak Alytaus miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialisto, ženklo „Alytus-Myliu“ vystytojo Artūro Mažeikos, unikali ,,Alytus-Myliu“ filosofija ir meilės elementai jau netolimoje ateityje atsispindės miesto infrastruktūroje, mažojoje architektūroje, naujų formų gatvės mene.
