Garda, be abejo, yra viena gražiausių ir įspūdingiausių gamtinių vietovių Europoje. Netgi Goethe ir Hemingway'us buvo susižavėję Gardos ežeru, tačiau tik 1960-ųjų pradžioje įvyko turistinis bumas, kuris tęsiasi iki šių dienų. Man teko lankytis Gardos regione spalio pabaigoje, keletą dienų prieš didžiulius potvynius Italijoje – turistų visgi buvo visai nemažai.
Vasarą, ko gero, turistų minios yra tokios didžiulės, kad sunku rasti kambarį viešbutyje arba vietą kavinėje. Tuo labiau kad Garda – tai ne tik poilsis su maudynėmis ežere. Čia galima rasti aktyvių pramogų visai savaitei. Gardos ežeras yra didžiausias ir tuo pat metu švariausias ežeras Italijoje, įsikūręs Alpių papėdėje. Regionas siūlo svečiams nuostabią atmosferą ir spalvingą kraštovaizdį – šiaurėje yra dolomitų kalnai, o pietuose – švelnūs moreninių kalvų šlaitai, o tai reiškia, kad apsistoję šalia Gardos galime eiti į kalnų žygius.
Labai populiari atrakcija Gardos regione yra dviračių žygiai ir stovyklos. Regionas – tikra dviratininkų svajonė; čia rasite daugybę įvairaus pasiruošimo dviratininkams pritaikytų trasų, kvapą gniaužiantį kraštovaizdį ir įspūdingą gamtą. Yra paprastų maršrutų miestuose, kelionėms į apylinkes, taip pat sudėtingų maršrutų patyrusiems dviratininkams.
Gardos regionas yra vos 30 kilometrų nuo Veronos, 100 km nuo Milano ir 130 km nuo Venecijos, todėl apsistoję šalia ežero galime aplankyti ir istorinius Italijos miestus. Mes vykome į regioną iš nuostabaus grožio Bergamo miestelio (tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos nuo 30 eurų), kur išsinuomojome mašiną.
Jei neturite konkretaus plano – tai pats važiavimas aplink ežerą ir lankymas pakelyje esančių miestelių yra puiki pramoga. Keliaudami aplink jį automobiliu ilsimės tiesiog žiūrėdami pro langą ir besigrožėdami gamta. Reikėtų tik žinoti, kad nepatyręs vairuotojas gali turėti sunkumų vairuodamas tamsoje – važiuojant vakarine pakrante į šiaurę yra labai daug tunelių. Viena iš nemaloniausių kelionės dalių – apie valandą teko stovėti tunelyje dėl avarijos susidariusioje didelėje spūstyje.
Dėl čia augančių alyvmedžių ir citrinmedžių rytinė ežero dalis vadinama alyvuogių karalyste, o vakarinė – citrinos rivjera. Kiekvienas miestas, nepaisant panašaus itališko statybos stiliaus, yra kitoks ir palieka skirtingą įspūdį.
Beveik kiekviename miestelyje yra viduramžių pilių ir tipiškų itališkų vilų. Kiekvienas pastatas turi skirtingą dekorą, bet bendri bruožai – tai elegancija ir rafinuotumas, kuris byloja apie čia gyvenančių turtuolių gerą skonį.
Šiaurinėje dalyje gražiausi miestai – Limone sul Garda, Ryva del Garda, Malčezinė. Mes ilgiau užsibuvome šalia esančiuose miesteliuose Limone sul Gardoje ir Ryva del Gardoje. Šių miestelių didžiausias privalumas – jų išsidėstymas. Jaučiamės tarsi didingų kalnų papėdėje.
Limone sul Garda – tai miestas, kuriame gausų citrinmedžių, jaukių senamiesčio gatvelių, koplytėlių, kavinių. Nereikia jokio plano – tiesiog paliekame mašiną aikštelėje ir einame gilyn į miestelį – likome sužavėti jo jaukumo ir ramybės.
Dėl itin blogų oro sąlygų savo kelionės metu negalėjome pakilti į Baldo kalną, kur įsikūręs Malčezinės miestelis. Kiek teko skaityti, iš 2200 m aukščio kalno galima pasigrožėti didinga ežero panorama. Būtinai padarysime tai kitą kartą lankydamiesi tose vietovėse.
Vertos dėmesio vietovės, esančios toliau į pietus: Salo, Dezencano, Sirmionė. Mes ilgiau užsibuvome pietuose esančiame siaurame Sirmionės pusiasalyje, kuriame įsikūręs tokio paties pavadinimo miestelis. Pagrindine miestelio atrakcija yra XIII a. pastatyta pilis, bet visas miestas tikrai vertas dėmesio. Ko gero, tai gražiausias miestas ežero pietuose.
