Nors miestas išsidriekęs plačiai, senoji jo dalis su pagrindinėmis lankytinomis vietomis palyginus nedidelė, ir, gerai, suplanavus laiką bei netinginiaujant, miesto įžymybes galima pamatyti per dvi-tris dienas. Likus ilgiau, ne pro šalį išklysti iš tradicinių turistinių maršrutų ir patyrinėti skirtingus Atėnų rajonus ir priemiesčius, kurių kiekvienas turi savitą koloritą ir dažnai slepia netikėtų atradimų.
Taigi, pirmiausia – keletas lankytinų objektų, kurių Atėnuose apeiti nevalia.
Tai, kas populiariausia
Akropolis ir Thissio
Akropolis – visų atpažįstamas miesto simbolis ir, ko gero, pagrindinis turistų traukos objektas. Gausiai lankomas visais metų laikais, o vasarą čia net tiršta žmonių, todėl, jei norite ramiai viską apžiūrėti ar nusifotografuoti vieni, patartina ateiti kuo anksčiau. Taip išvengsite ir karščio – Akropolyje pavėsio maža, įdienojus saulė spigina kaip reikiant, įkaista net iki blizgesio turistų pėdų nugludinti akmenys.
Thissio – rajonas Akropolio kalno papėdėje, čia malonu pasivaikščioti akmenimis grįstais takais medžių paunksmėje, užsukti į vieną kitą graikų stačiatikių bažnytėlę ar prisėsti vienoje iš daugybės lauko kavinukių.
Muziejai
Įdomiausi – Nacionalinis archeologijos muziejus, kuriame laukia įspūdinga antikinio meno ekspozicija, arba naujasis Akropolio muziejus. Pastarasis, įsikūręs Akropolio papėdėje, vertas dėmesio kaip vienas sėkmingiausių pastarojo meto Graikijos turizmo projektų. Modernus, švara ir naujumu iš tolo dvelkiantis, patogiai suplanuotas pastatas su aiškiai, įdomiai ir išradingai pateikta ekspozicija ir dėmesingais darbuotojais. Bilietas kainuoja 5 eurus.
Monastirakio rajonas
Savo pavadinimą gavęs nuo nedidelio čia esančio vienuolyno (gr. monastirio). Monastirakyje yra ir romėnų agoros griuvėsiai su Vėjų bokštu – senoviniu saulės laikrodžiu. Šis rajonas kartu yra ir tikras rojus pirkinių mėgėjams, ir šiaip įdomi vieta pasižvalgyti po nesuskaičiuojamas krautuvėles, kuriose akys raibsta nuo suvenyrų gausybės. Čia yra ir Monastirakio blusų turgus, nors jo pavadinimas kiek klaidina. Nemažai jo prekių – visai ne sendaikčiai, o žinomų firmų gaminių imitacijos iš Kinijos ar visokie neaiškios kilmės ir kokybės buities rakandai ir elektroniniai prietaisai – nuo lygintuvų iki riedlenčių.
Kita vertus, gerai pasidairius, galima susimedžioti įdomesnių suvenyrų ar unikalių vintažinių drabužių ar aksesuarų. Į Monastirakį veda ir pusbrangių parduotuvių pilna Ermou gatvė – viena gyviausių centrinių Atėnų gatvių, skirta pėstiesiems ir nuolat pilna ne tik į apsipirkimą išsiruošusių atėniečių, bet ir turistų. Čia maišosi ir loterijos bilietėlių pardavėjai, šviežių apelsinų sulčių spaudėjai, gatvės mimai, elgetos, skubantys vietiniai bei smalsiai besidairantys miesto svečiai.
Plaka
Tai – Atėnų senamiestis, kur jūsų laukia gražiausias fonas nuotraukoms, jaukūs restoranėliai ir romantiškiausi pasivaikščiojimų maršrutai. Čia restauruoti neoklasicistiniai pastatai kontrastuoja su senais apgriuvusiais namais, kurių sienas puošia (o gal darko, nelygu, kaip pažiūrėsi) spalvoti grafičiai. Keliose turistų mėgiamiausios gatvėse pilna besifotografuojančių keliautojų, paėjus nuošaliau – jaukiau ir tyliau, ir labai gražu vakare, kai gatvelės apšviečiamos pakabinamomis lempelių girliandomis, o iš tavernų suskamba gyva graikiška muzika. Taip, tai – parodomoji Graikija turistams vilioti, bet vis tiek labai žavu.
Nacionalinis arba Karališkasis, sodas
Didelis žalias parkas Parlamento pašonėje. Puiki slėptuvė nuo vasaros kaitros, kur galima pasigrožėti aukštomis palmėmis. Patiks vaikams, nes čia yra zoologijos sodas ir vėžliukų tvenkinys. Visai šalia parko yra ir Dzeuso šventyklos griuvėsiai, į juos veda atskiras, mokamas įėjimas.
Beje, jei Atėnuose labiausiai domina būtent antikiniai paminklai, verta įsigyti 30 eurų kainuojantį kompleksinį bilietą, kuris galioja penkias dienas ir leidžia aplankyti Akropolį bei kitus pagrindinius architektūros paminklus.
Kitokie Atėnai
O jei Atėnuose liksite ilgiau ir panorėsite ten, kur turistai ne visada užsuka, užtat verda vietinis gyvenimas? Štai keletas dėmesio vertų vietų:
Kolonakio ir Egzarchijos rajonai
Kolonakis – vienas prabangesnių miesto rajonų, žalesnis ir ramesnis nei daugelis kitų, su švariomis blizgiomis gatvėmis ir į aukštesnes pajamas gaunančius graikus orientuotomis parduotuvėmis. Gera vieta pasidairyti po vietos dizainerių butikus, juvelyrikos salonus ar pasimėgauti atokvėpiu vienoje iš daugybės kavinukių centrinėje Kolonakio aikštėje.
Šalia esanti Egzarchija – visiška priešingybė. Studentų ir underground subkultūrų atstovų mėgiama vieta su alaus barais, tatuiruočių salonais ir sendaikčių parduotuvėmis, čia gyvenimas atgyja vakarais, vyksta nemažai alternatyvių grupių koncertų ir studentiškų teatrų spektaklių. Deja, Egzarchija traukia ir valkatas, benamius ir narkomanus, taigi sutemus gali būti pavojinga, būkite atsargūs!
Paplūdimiai
Nors poilsiui paplūdimyje ir graikai, ir turistai mieliau renkasi salas, o Atėnai vilioja kitomis įdomybėmis, verta nepamiršti, kad vis dėlto Graikijos sostinė – miestas prie jūros. Paplūdimius galima pasiekti tramvajumi, kuris išvyksta iš pačios miesto širdies – Sintagmos aikštės. Po gero pusvalandžio jau atsidursite prie jūros.
Pirmieji paplūdimiai, esantys vos už kelių žingsnių nuo tramvajaus bėgių, pilniausi žmonių ir nelabai išvaizdūs, važiuojant pakrante toliau, miesto šurmulys slopsta, tampa erdviau, švariau, matyti daugiau gamtos. Vasarą mieste likę atėniečiai radę laisvo laiko plūsta į paplūdimius, todėl sezono metu tikėtis ramybės neverta, tačiau panorus trumpam pasimėgauti šilta Viduržemio jūra, miesto paplūdimys – neblogas variantas.
Centrinis turgus
Lankomas ir turistų ir vietinių, pilnas graikiškų delikatesų – įvairiausių prieskonių, vaisių, žinoma, daugybės rūšių alyvuogių bei fetos sūrio kalnų. Gyviausias – po stogu esantis jūros gėrybių skyrius, pilnas šurmulio, besiderančių žmonių ir daug, daug žuvies bei kitų jūros gyvių.
Lykabetus kalva
Ant jos galima užvažiuoti, arba, metus sau iššūkį, užkopti ir pasigėrėti plačiai išsidriekusio miesto vaizdais. Svarbus privalumas – ši kalva aukštesnė nei ta, ant kurios išsidėstęs Akropolis, taigi galima iš viršaus apžvelgti ir patį Akropolį.
Gazi rajonas
Kažkada apleistų pramoninių pastatų rajonas, prikeltas naujam gyvenimui ir tapęs viena karščiausių naktinio gyvenimo taškų Atėnuose, Čia buriasi ir miesto gėjų bei lesbiečių bendruomenė – nemažai barų ir klubų skirta būtent jiems.
Maistas
Atėnuose susidaro įspūdis, kad graikai valgo daug ir beveik nuolatos – restoranų, užkandinių, kepyklėlių ir maisto parduotuvėlių – daugybė. Populiariausių graikiškų patiekalų – musakos, tzadzikio, graikiškų salotų, įdarytų daržovių, avienos kepsnių ir pan. - galima paragauti bet kuriame restorane Plakoje ar Monastirakyje, tik, anot atėniečių, šie restoranai skirti turistams ir maisto kokybė (ir porcijos) nė iš tolo neprilygsta tam, ką valgo tikri graikai. Žinoma, jei nepavyks paragauti graikės šeimininkės ruoštų naminių pietų ar vakarienės, įspūdžiui susidaryti tinka ir turistinis variantas.
Greitas maistas – tai souvlaki, ant iešmo sumauti nedideli mėsos gabaliukai, ir pita gyros – graikiškas kebabo variantas. Mėgstami skubančių graikų pusryčiai – iš gatvės pardavėjo nusipirktas dar šiltas koulouri – švelniai saldintas riestainis, pabarstytas sezamo sėklomis, o bet kuriam dienos metui tinkamas užkandis – spanakopita, špinatų ir fetos sūrio apkepas, kurio galima nusipirkti kiekvienoje kepyklėlėje.
Graikų virtuvėje desertams skiriama tiek pat dėmesio, kiek ir pagrindiniams patiekalams, ir konditerijos tradicijos čia labai gilios. Užsukus į bet kurį zaxaroplastio (saldėsių kepyklėlę-parduotuvę, ilgai ieškoti nereikės, kiekviename miestelyje, juolab sostinėje, jų daugybė), akys raibsta nuo plataus asortimento ir puošniai dekoruotų, įmantriai pateikiamų desertų. Tradiciniai graikiški saldumynai – saldūs ir riebūs, cukraus ar medaus sirupe skendintys sluoksniuotos tešlos pyragėliai baklava ar kadaifi, dar rasite daugybę šokoladinių saldainių ir pyragėlių rūšių, o labiau už uogienės mėgiami cukraus sirupe konservuoti vaisiai.
Už tradicinę virdulėlyje verdamą graikišką (tik nesumanykite čia jos pavadinti turkiška!) kavą populiaresnė yra šalta, stipri frappe – plaktas tirpios kavos ir pieno mišinys, kurį graikai geria, regis, bet kuriuo paros metu – vienkartiniu frappe puodeliu nešinas gatve kažkur skubantis atėnietis netrukus tampa labai pažįstamu vaizdu.
