Lietuvoje netrūksta nuostabių vietų, kurias pastaruoju metu lanko vis daugiau lietuvių. 6 ha užimantis Sultekio tvenkinys ir aplink jį einantis pažintinis takas – viena tokių. Pabuvimas čia tarsi įjungia „ramybės režimą“ – nori ar nenori, bet tuo metu, kai vaikštinėji palei tvenkinį ir klausaisi miško koncerto, nurimsti ir sulėtini tempą.
Žemaitijos nacionaliniame parke esantis tvenkinys nėra natūralus vandens telkinys. XX a. 8 dešimtmetyje jį suformavo dirbtinai. Dabar jis pamažu pelkėja, tad maudynėms tinkama nedidelė jo dalis. Tačiau būtent dėl to Sultekį mėgsta paukščiai – čia galima išvysti ar bent išgirsti vapsvaėdį, nendrinę lingę, paprastąjį suopį, genį.
Keliaudami link apžvalgos bokštelio, nuo kurio tvenkinys, jo augmenija ir joje pasislėpę vandens paukščiai atsiveria kaip ant delno, keliausite tikru spygliuočių mišku. Atidžiai įsižiūrėję išvysite net briedžių, stirnų ar šernų pėdsakų – taip, jie čia gyvena, tik vengia žmonių kompanijos.
Netrūksta čia ir skruzdėlynų, rasite mėlynių, taip pat grybų – mums besilankant rugpjūčio pabaigoje atrodė, kad ūmėdės, kazlėkai ir net baravykai auga tiesiog ant tako. Atrodo, imk ir rink.
Yra čia ir netikrų grybų – skulptūrų. Jos – vienos iš šioje vietoje iki šiol išlikusių XX a. 9 dešimtmetyje lietuvių pasakų motyvais sukurtų medinių skulptūrų. Dalis šių skulptūrų yra pritaikytos vaikų žaidimams, aktyviam poilsiui: jomis galima karstytis, ant jų lipti, suptis. Žinoma, ir fotografuotis – juk smagu įsiamžinti prie velniūkščio ar kurio nors vieno iš 12 zodiako ženklų, pavyzdžiui, ožiaragio.
Šis greta Sultekio tvenkinio vingiuojantis takas – dalis 2,3 km Paplatėlės pažintinio pėsčiųjų tako. Didžioji dalis jo eina mišku, t.y. natūralia danga. Tad aukštakulniais pasipuošusios žygeivės nesijaus patogiai.
Jei turite galimybę, užsukite čia anksti ryte – tuomet, kai virš tvenkinio dar kyla rūkas, apgaubiantis gausią vandens augmeniją bei ašaras primenančiais lašais nusagstantis pirmuosius rudens ženklus – voratinklius. Po nakties bundanti gamta – ideali vieta ramiam pasivaikščiojimui ir meditacijai.
Poilsiavietė „Minija“, virtusi dvasios ramybę dovanojančiu „Saulės slėniu“
Ieškodami Sultekio tvenkinio ir pro jį einančio pažintinio tako neišvengiamai atsidursite sodybos „Saulės slėnis“ teritorijoje. Ši vieta daugeliui žemaičių gerai žinoma – anksčia čia veikė poilsiavietė „Minija“. Dabar joje šeimininkaujanti palangiškė Loreta Šiaučiūnienė sako, jog šią vietą įsigijo netyčia. Su vyru tiesiog atvažiavo, apžiūrėjo ir susižavėję įsigijo.
„Įsigiję pakeitėme pavadinimą – anksčiau ši vieta vadinta „Minija“. Vėliau truputį gailėjausi, nes net ir dabar, praėjus nemažai laiko, yra tokių, kurie poilsiavietę žino kaip „Miniją“, – sakė „Saulės slėnis“ savininkė.
Per keletą metų sodybos pastatai atnaujinti, likę dar laukia savo eilės. Tačiau svarbiausias dalykas, dėl kurio, kaip norėtų šeimininkai, čia užsuktų žmonės jau veikia visiškai – tai dūminė pirtis.
„Man pirtis patiko visada. Vėliau pradėjome domėtis natūraliais produktais, kurie tinka prieš, pirtyje ir po jos: taip atsirado idėja daryti pirties ritualus su natūraliais pieno produktais, žolelėmis. Jas renku pati. Iš jų verdu arbatą, ruošiu priemones pirčiai“, – pasakojo L.Šiaučiūnienė.
Savo valdose ji sako laukianti ne lėbautojų, bet pailsėti norinčių žmonių. Būtent jiems siūlo išbandyti pirties terapiją, kurią atlieka jų šeimos draugai – pirtininkai Rimantas Liebus ir Vaida Bružienė.
Kokią procedūrą gausite, priklauso ne tik nuo jūsų savijautos ir norų, bet ir metų laiko. Pavyzdžiui, vasarą procedūroms naudojamas tik rūgęs pienas. Pavyzdžiui, pieno išrūgų su agurkais ledukai, kuriais kūnas ištrinamas (prieš tai jis ištrinamas natūralia druska).
Žiemą čia rekomenduojama išbandyti įvyniojimus į pieno paklodes – šis ritualas atliekamas tik šaltuoju metų laiku, kadangi paklodėms drėkinti naudojamas saldus pienas.
„Saulės slėnio“ pirtyje galioja ir griežtos taisyklės: ji niekada nebus nuomojama neblaiviems asmenims, kada nori ateinantiems ir išeinantiems – šventi ritualai privalomi visiems. Į pirtį (iš viso paprastai būna trys keturi „užėjimai“) pirtininkas pakviečia gongo garsu. Lygiai taip pat – visus tris keturis kartus. Seansas taip pat baigiamas gongu. Pilna programa užtrunka iki 4 val.
„Paprastai atsižvelgiu į kompaniją – būna ramesnės, būna – linksmesnės. Pagal tai pritaikau ir programą. Vis dėlto pagrindiniai dalykai išlieka: pirmiausia leidžiame kūnui įkaisti, tada atliekamos grožio, atpalaidavimo procedūros, o jau galiausiai kūnas turi nurimti“, – pasakojo pirtininkas R.Liebus.
Neretai jam talkinanti V.Bružienė pirtyje pasidalina ir „raganiškais“ patarimais. Pavyzdžiui, kokias žoleles ir kitus naudoti namuose ir kur juos padėti, kad „išeitų“ bloga energija.
„Mes patys kol kas čia negyvename. Esame įsikūrę Palangoje. Vyras dar dirba ir kitą darbą – kol kas iš šios sodybos neišgyvename, nes daug investuojame. Tokie dalykai atsiperka anūkams“, – neslėpė „Saulės slėnis“ šeimininkė. Tvarka ir poilsiautojų ramybe „Saulės slėnis“ poilsiavietėje nuolat rūpinasi 4-5 darbuotojai – vietiniai žmonės.
Natūralumą ir pirties kultūrą propaguojančios vietos šeimininkai draugauja su vietos ūkininkais, pavyzdžiui, lėto sūrio gamintojais iš Vilkų kaimo. Todėl „Saulės slėnyje“ pusryčiams galite gauti tikrus kaimiškus patiekalus – kiaušinienę, raugintų agurkų, kastinio, desertui – sūrio su medumi.
Pradėję pirties procedūroms naudoti natūralius pieno produktus, sodybos šeimininkai prisijungė prie maršruto „Pieno kelias“, vienijančio 32 ūkius, sodybas ir kooperatyvus iš Telšių, Plungės, Rietavo ir Kupiškio rajonų.
