Gyventojų netekę miesteliai ir kaimai taip tikėjosi atgaivinti gyvenimą juose, o apie būstą Italijoje svajojantys galėjo išpildyti savo gyvenimo norą. Tokios skambios akcijos sulaukė didelio susidomėjimo. Nors, žinoma, niekas namų vos už vieną eurą nedalija. Paprastai reikia palikti ir užstatą, ir įsipareigoti, kad per numatytą terminą atrestauruosi pastatą.
Tačiau dabar savo pasipiktinimą pradėjo reikšti ir originalieji namų savininkai. CNN rašo, kad dalis jų piktinasi savivaldybių sprendimu namus parduoti net be jų sutikimo. Juk dažno ne viena giminės karta čia leido gyvenimą.
Viena tokių – Josie Faccini, kurios senelė šeštajame dešimtmetyje iš Italijos emigravo į Kanadą. Ji Castropignano miestelyje Italijos pietuose paliko seną akmeninį namą.
Najagara Folse, Kanadoje, gyvenanti Josie praėjusiais metais perskaitė apie miesto valdžios planus apie 100 apleistų namų išparduoti už simbolinę kainą – už vieną pastatą prašant vos 1 Eur.
Moteris mėgino susisiekti su miesto meru dėl savo teisės į senelės namą, bet atsakymo sulaukė tik po 8 mėnesių, ir jame atsakyta – Josie turi pateikti nuosavybės dokumentą.
„Aš tokia pikta ir susierzinusi, – sakė ji CNN. – Norėčiau pamatyti, kaip miestas suklesti, norėčiau būti to dalis. Bet prašau – nevokite iš mūsų namų.“
Castropignano meras Nicola Scapillati CNN tikino, kad mielai bendradarbiautų su J.Faccini, jeigu būtų galima įrodyti jos teiginius.
„Mes negrobiame bet kokios nuosavybės, nenorime atimti namų iš šeimų. Priešingai“, – aiškino jis.
„Mus labai džiugina, kad projektas sulaukė tiek entuziazmo ir Castropignano atsidūrė dėmesio centre, traukdamas tuos žmones, kurie nori kartu atkurti mūsų mielą bendruomenę“, – sakė meras.
N.Scapillati sakė, kad buvo mėginta susisiekti su originaliaisiais namų savininkais remiantis registrų duomenimis, taip pat informacija perduota Italijos diplomatinėms misijoms kitose šalyse.
J.Faccini tvirtina, kad ji nesulaukė jokios informacijos iš Italijos ambasados Kanadoje. Dabar ji su žiniasklaidos pagalba nori išsiaiškinti, ką gali padaryti, kad atgautų savo šeimos namą.
Moteris tikina, kad jame anksčiau apsistodavo, bet liovėsi maždaug prieš dešimtmetį. Vėliau namu naudojosi teta. Jai mirus, J.Faccini sakė nenutuokianti, kas nutiko namui. Bet jeigu būtų galima, ji norėtų dabar pati jame apsigyventi.
„Tai vienintelis dalykas, kuris man paliktas mamos, ir norėjau jį išlaikyti“, – sakė ji.
„Noriu nuvykti ir gyventi name, parodyti jį savo sūnėnams ir dukterėčioms, kurie niekada jo nėra matę. Norėčiau dirbti kartu su meru, kad padėčiau Castropignano vėl suklestėti“, – pasakojo J.Faccini.