Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Būtent todėl šį kartą nuklyskime prie vienos mįslingiausių koplyčių Vakarų Lietuvoje, tiksliau – Tauragės rajone, kuri čia atgulusiam įtakingam žmogui nemarios ramybės tikrai neatnešė...
Kažkada netoli vaizdingos Šešuvies upės buvo įkurtas Gaurės dvaras. Jo istorijoje – įvairios garsesnės ir mažiau žinomos bajorų šeimos, bet laiko skalėje sustokime ties 1876 m., kuomet Gaurės dvarą su maždaug 1000 ha žemės nusipirko carinės Rusijos armijos gydytojas Boleslovas Fišeris.
Apie šį asmenį išlikę labai mažai konkrečių faktų, tačiau vienas reikšmingiausių – B.Fišerio ryšiai su paskutiniuoju Rusijos caru – Nikolajumi II-uoju.
Manoma, kad bičiulystė su caru gydytojui B.Fišeriui prasidėjo tada, kai šis padėjo sėkmingai pagimdyti pačiai carienei Aleksandrai.
Nors B.Fišeris didžiąją gyvenimo dalį leido Sankt Peterburge, vasaromis jis žavėdavosi žaliuojančiomis Gaurės apylinkių panoramomis.
Ko gero, pakerėtas gamtos vaizdinių, XX a. pradžioje gydytojas nutarė šiek tiek atokiau nuo Gaurės miestelio, kairiajame Šešuvies upės krante, pastatyti neoromantinio stiliaus koplyčią ir joje įkurti šeimos mauzoliejų su 12 laidojimo kriptų rūsyje.
Pats B.Fišeris mirė Sankt Peterburge, tačiau jo noras atgulti šeimos koplyčioje prie Gaurės buvo įgyvendintas.
1915 m., kuomet vyko I-asis pasaulinis karas, vokiečių kariuomenė sudegino dvaro pastatus ir apiplėšė koplyčią. Nuo to laiko iki pat šių dienų šis savitos architektūros pastatas ir toliau niokojamas. Niekdariai ardydavo koplyčios grindinį, pro kurį patekdavo į gilų rūsį.
Dabar nebėra ką vogti. Įvairiuose šaltiniuose pažymima, kad Gaurės koplyčios viduje liko tik keli kaulai ir karsto dalis.
Jau daugelį metų, brandžių pušų ošimo apsupty, kažko vis ieško laikini...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
