Keliones kemperiu atrado gimus vaikams
Tadui su šeima kelionės kemperiu toli gražu nėra svetimos – gimus vaikams, pora pamilo išvykas su nameliu ant ratų, tad dabar kasmet žiemą iškeliauja ilgesniam laikui, o rudens ir pavasario metu leidžiasi į trumpesnį kelią.
„Dar neturėdami vaikų, su žmona matydavome kitus kemperius, ėmėme galvoti, kaip patogu taip keliauti, kai sustoji, kur nori, nereikia niekuo rūpintis, – prisimena T.Kaminskis. – Abu esame aktyvūs, keliauti visada mėgome. Dabar kemperis yra prioritetas, nes skristi lėktuvu su vaikais, kol jie dar nedideli, truputį sudėtinga. Į kemperį galime pasiimti viską, ko reikia – nuo dviračių iki žaislų atžaloms.“
Patys pamėgę keliones kemperiu į užsienį, Tadas su šeima net įkūrė „Šeimos kemperius“ ir ėmė juos nuomoti kitiems.
„Važiuojame visur – priklauso, kiek laiko tuo metu turime. Jei yra daugiau, vykstame į pietines šalis: Kroatiją, Italiją, Prancūziją, žiemą visada keliaujame į Ispaniją. Šiemet planavome aplankyti Siciliją, bet planai susidėliojo taip, kad vis tiek sugrįžome ten pat, – šypsosi T.Kaminskis. – Taip pat važiuojame į kalnus, buvome Austrijoje, Vokietijoje. Keliaujame po visą Europą.“
Pamėginus keliauti kemperiu, Tadui labiausiai patiko jo patogumas – vieną kartą sukrovus daiktus, daugiau jų nereikia išimti, tad galima viską susidėti ir ramiai važiuoti.
„Ypač pietinėje Europos dalyje kemperiams viskas pritaikyta, yra aikštelės. Visada galima kone ant jūros kranto sustoti, o viešbučiai dažniausiai būna toliau, – pasakoja T.Kaminskis. – Turime visus patogumus: karštą vandenį, dujinį šildymą, elektrą, televizorių, šaldytuvą. Kaip namie – susidedame daiktus, maistą ir viskas vietoje.“
Ketvirtą žiemą leidžia Ispanijoje
Užsiminęs apie ilgesnes keliones žiemos laikotarpiu, Tadas su šeima tradicijų nelaužo ir šiemet. Jie kaip tik neseniai kirto Ispanijos sieną, kur šventes sutiks jau ketvirtus metus iš eilės.
„Lietuviška žiema miela tik iki tam tikro laiko, – juokiasi T.Kaminskis. – Paskui pasidaro šalta, norisi šilumos. Jei šviečia saulė, viskas gerai, bet pas mus daug dienų yra debesuotų, niūrių, tad pradeda varginti. Dabar jau esame Ispanijoje, iš karto atėjome prie jūros.“
Anot Tado, Europoje nėra itin daug vietų, kur būtų galima šiltai peržiemoti. Kaip pasakoja vyras, paprastai renkamasi iš pietinės Italijos dalies, Ispanijos, Portugalijos arba Maroko.
„Galima atostogauti ir Graikijoje, bet ten būna truputėlį vėsiau, – aiškina T.Kaminskis. – 2018 metais pabandėme Ispaniją, mums patiko, tad vis važiuojame ten.“
Įvažiavę į Ispaniją, Tadas su šeima kelionę pradeda nuo Barselonos ir tuomet siaurais keliukais, palei jūrą važiuoja visa pakrante. Kelionės tikslas įprastai būna pasiektas ties Portugalija.
„Nuo Alikantės iki Malagos yra šilčiausia, tad ten praleidžiame didžiąją laiko dalį. Vienoje vietoje būname po kelias dienas ar net savaitę, o tuomet važiuojame toliau. Sustojimo aikšteles kasmet keičiame, neapsistojame ten pat, nors yra vietų, kur vykstame ketvirtą kartą iš eilės, nes ten labai jauku ir mums patinka“, – įspūdžiais dalijasi T.Kaminskis.
Vienoje vietoje būname po kelias dienas ar net savaitę, o tuomet važiuojame toliau.
Kelionė iki Ispanijos yra ne tokia kupina įdomių akimirkų, kadangi, kaip sako Tadas, Europa šaltuoju metų laiku yra ganėtini niūri. Vis dėlto šeima nesistengė kuo greičiau įveikti atstumo ir vakarus leisdavo jau sustoję aikštelėje.
„Kadangi esame su vaikais, per daug neskubame, nenorime, jog jie nuolat sėdėtų kėdutėse ir spalvintų knygutes – vaikai nori palakstyti, – teigia T.Kaminskis, į Ispaniją atvykęs per 4 su puse dienos. – Važiuojame šviesiu paros metu, dažniausiai išvykstame 9 valandą ir sustojame apie 18 valandą. Paskui laiką leidžiame kaip namie, užsiimame įvairiomis veiklomis.“
Toks ilgas kelias Tadui ir jo šeimai visai nekelia nuovargio – vyras tikina, kad taip keliauti jam net smagu.
„Aš pats vairuoju, man patinka – tai atpalaiduoja. Mes važiuojame, kalbamės, sustojame pavalgyti. Tikrai nėra iššūkis“, – tvirtina T.Kaminskis.
Šiemet nemažai šeimų buvo suplanavusios šventes pasitikti svetur, tačiau dalį jų atbaidė sparčiai plintanti omikron atmaina ir vėl griežtėjantys suvaržymai. Vis dėlto Tado tai neišgąsdino, o ir jokių sunkumų dėl pandemijos jie kol kas nepatyrė.
„Ispanijoje šiemet viskas atrodo net truputėlį laisviau nei Lietuvoje. Taip pat buvo praėjusiais metais, todėl baimių tikrai nėra“, – sako T.Kaminskis.
Šventės būna be sniego
Žiemos Ispanijoje, anot Tado, atrodo taip, kaip vasaros Lietuvoje. Naktį ten būna truputėlį vėsiau, tačiau dienomis temperatūra gali siekti 22–27 laipsnius šilumos.
„Jūra nėra tokia šilta, kad nuolat būtum vandenyje, bet įšokti tikrai galima, tad išsimaudome. Žmonės atvažiuoja į paplūdimius, deginasi, tačiau ne taip kaip mes – mums karšta, o jie sėdi su marškinėliais“, – pasakoja T.Kaminskis.
Būtent šiltas oras ir jūra labiausiai traukia Tado šeimą. Be to, jiems patinka besikeičianti aplinka, kitokia architektūra ir vietiniai gyventojai. Tai leidžia jiems pailsėti nuo darbų ir pasimėgauti tikromis atostogomis.
„Gyvename kemperyje, todėl rutina būna visada – gaminame maistą, tvarkomės, edukuojame vaikus. Tačiau nėra darbo rūpesčių, niekur neskubame, – džiaugiasi T.Kaminskis. – Mūsų darbas yra sezoninis, todėl žiemą natūraliai turime daugiau laiko. Vietoje to, kad niūriu periodu sėdėtume namie, išvažiuojame.“
Keliauti visą žiemos sezoną kai kuriems gali pasirodyti pernelyg brangu, tačiau, pasak Tado, leistis į tokią išvyką kemperiu yra kur kas pigiau, nei skrendant lėktuvais ir apsistojant viešbučiuose.
„Infrastruktūra yra itin išvystyta – naktis gali nieko nekainuoti arba reikės sumokėti 10–20 eurų priklausomai nuo aikštelės lygio. Jei kempingas turi baseiną, kaina nakčiai bus apie 20 eurų. Keturių asmenų šeimai tai tikrai nėra daug. Nakvojant viešbutyje, išeitų daugiau“, – mano T.Kaminskis.
Naktis gali nieko nekainuoti arba reikės sumokėti 10–20 eurų priklausomai nuo aikštelės lygio.
Nors šeima kelis mėnesius praleidžia kelyje, Tadas tikina, kad nuovargio visai nesijaučia. Vis dėlto po kurio laiko namų jie pamažu pasiilgsta.
„Tai, kad nuolat važiuojame, jaučiasi tik nuvykstant ir grįžtant – Ispanijoje to nebėra. Būna, kad savaitę esame vienoje vietoje, net neužkuriame kemperio, – pasakoja T.Kaminskis. – Su žmona nenutariame, kiek tiksliai laiko būsime – keliaujame tol, kol patinka. Kai imame ilgėtis namų, pradedame planuoti kelionę atgal.“
Tado šeima, leisdama žiemą šiltuose kraštuose, šventes vis tiek pamini, tik jos būna be sniego ir šalčio.
„Šventes sutinkame kempinguose, ten būna daug žmonių, kiekvienas savo kiemelį išsipuošia, yra eglutė, lemputės, ateina Kalėdų Senelis, kuris dalija apelsinus. Šventinė nuotaika tikrai jaučiasi“, – tikina T.Kaminskis, besidžiaugiantis, kad kelionės jam kaskart pakelia nuotaiką, suteikia gerų emocijų bei leidžia pailsėti.
