Paminėjus „sekso turizmą“, galvoje iškyla turtingi baltaodžiai ir azijiečiai vyrai, kurie lankosi besivystančiose ir Rytų Europos šalyse, kur moka už tai, kad galėtų žaisti su jaunomis moterimis, turinčiomis nedaug galimybių įsidarbinti.
Tačiau sekso turizmas taip pat apima nemažą – ir, matyt, vis didėjantį – skaičių pasiturinčių moterų iš Šiaurės pasaulio (Anglijos, Europos, Šiaurės Amerikos, Japonijos, Kinijos), kurios atostogas Pietų pasaulio šalyse (Karibų jūros regione, Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje) derina su seksualiniais nuotykiais, kuriuose dalyvauja gerokai jaunesni ir neturtingi vyrai.
Daugelis gėjų ir biseksualių vyrų sekso paslaugas pardavinėja kitiems vyrams, tačiau sekso paslaugos, kuriose dalyvauja vyrai pardavėjai ir moterys pirkėjos, iš esmės liko nepastebėtos.
Neseniai Norvegijos ir Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai duomenų bazėse ieškojo moterų sekso turizmo tyrimų. Jie nerado nė vieno iki 1970 m., tačiau nuo 1970 m. iki 2018 m. buvo paskelbti 46 tyrimai. Tyrimuose buvo stebima daugiau kaip 5000 moterų pirkėjų ir vyrų pardavėjų, kurie vertėsi sekso turizmu 21 šalyje, tačiau dažniausiai Karibų jūros regione (31 proc.), Afrikoje (31 proc.) ir Azijoje (18 proc.). Tyrimas naujai nušviečia turizmą, kurį apibrėžia keturios „S“: saulė, banglentės, smėlis ir seksas.
Sekso paslaugų teikėjų vyrų vardai
Visais laikais buvo pasakojama apie turtingas vyresnio amžiaus moteris, kurios „išlaikė“ jaunesnius, mažiau pasiturinčius vyrus kaip draugus, šokių partnerius ir meilužius.
XX a. trečiajame dešimtmetyje pasiturintys vyrai lankydavosi Prancūzijoje ir užsukdavo į šokių sales, kuriose jaunos moterys, „žigoletės“, dirbdavo mokamomis partnerėmis, o šalia to dažnai pardavinėdavo sekso paslaugas. Kur kas mažiau moterų mokėjo šokti ir daryti kitus dalykus su jaunais vyrais, kurie tapo žinomi kaip „žigolai“.
Sekso paslaugų teikėjai vyrai pasaulyje vadinami įvairiais vardais:
- Vaikinas žaislas („Boy toy“)
- Profesionalus vaikinas („Professional boyfriend“)
- „Brichero“ (Pietų Amerika)
- „Bumster“ (Vakarų Afrika)
- Pinigų berniukas („Money boy“) (Kinija)
- „Jungee“ (Indija, Pakistanas ir Bangladešas)
- Pagalvės šeimininkas („Pillow host“) (Japonija)
- „Rastitute“ (Jamaikos žodžių „rastafarian“ ir „prostitute“ trumpinys)
- „Rent-a-dread“ (nuoroda į dredus, rastafariečių šukuoseną)
Moteris motyvuoja seksualinis nuobodulys namuose
Moterys, kurios perka seksą, ir vyrai, kurie jį parduoda, beveik visada susitinka paplūdimio kurortuose. Moterims paprastai būna virš 40 metų, o vyrai – nuo vėlyvos paauglystės iki ankstyvų 30. Dauguma moterų yra baltaodės, brandaus amžiaus, pasiturinčios, išsilavinusios ir daug keliavusios. Vyrai yra ne baltosios rasės, gerokai jaunesni, mažiau išsilavinę, kilę iš žemo socialinio ir ekonominio sluoksnio, turintys mažai galimybių kilti aukštyn.
Moteris motyvuoja seksualinis nuobodulys namuose ir fantazijos apie seksą su egzotiškais kitataučiais. Jas ypač vilioja mitas, kad juodaodžiai vyrai yra hiperseksualūs, nepaprastai įgudę meilužiai ir nuostabiai apdovanoti. Iš tikrųjų juodaodžių vyrų libido, seksualiniai įgūdžiai ir lytinių organų dydžiai yra tokie pat įvairūs kaip ir kitų vyrų, tačiau moterys priima mitus.
Tokie vyrai stengiasi būti žavūs, rūpestingi, malonūs kompanionai. Daugelis moterų nori dailių, tvirto kūno sudėjimo vyrų, todėl jie užsiima kultūrizmu, vaikšto be marškinėlių, dėvi aptemptus maudymosi kostiumėlius, kurie pabrėžia jų privalumus.
Kai kurie vyrai pramogauja tik su moterimis. Kiti taip pat bendrauja su sekso turistais vyrais. Per visus 46 tyrimus vyrai vidutiniškai per mėnesį susitikdavo su viena ar dviem moterimis ir už vieną susitikimą uždirbdavo nuo 100 iki 500 JAV dolerių.
Sandoriai, kuriuos slepia pseudosantykiai
Kai vyrai moka už seksą, tai viskas, ko jų dauguma nori. Tačiau nedidelė dalis sekso paslaugų teikėjų taip pat siūlo draugiją, pokalbius ir vakarienę: „draugės patirtis“.
Dauguma vadinamųjų „cukrinių mamyčių“ („sugar mamas“) nori vaikinų patirties, pseudosantykių, į kuriuos įeina lepinimas, saldžios kalbos, juokas, daug pokalbių ir „meilė“, t. y. seksas. Žinoma, vyrai jų nemyli, tačiau, kad sėkmingai veiktų, jie įgunda elgtis taip, tarsi iš tikrųjų mylėtų savo klientes.
Vyrai nelaiko savęs sekso paslaugų teikėjais, bet „žaidėjais“, gyvenančiais fantazijose apie tai, kad yra hipervyriški eržilai.
Šie vyrai retai kada tiesiogiai prašo pinigų. Vietoj to, įjungę žavesį, jie pasakoja istorijas apie finansinius sunkumus, apie tai, kad jiems reikia vadovėlių, kad reikia rūpintis neįgaliais giminaičiais ir kad jie kenčia dėl to, jog negali sau leisti įgyti universitetinio išsilavinimo, kurio, kaip jie tvirtina, nori. Moterys aukoja.
Vyrai nelaiko savęs sekso paslaugų teikėjais, bet „žaidėjais“, gyvenančiais fantazijose apie tai, kad yra hipervyriški eržilai. Jie apsimeta paklusnūs ir subtiliai manipuliuoja savo moterimis, kad šios atvertų pinigines.
Patyrę „pinigų berniukai“ ieško vyresnių, antsvorio turinčių ir ne itin patrauklių moterų, manydami, kad jas lengviau suvilioti už daugiau pinigų. Kaip paaiškino vienas toks Dominikos paplūdimio vyras: „Seksas man neteikia jokio malonumo. Tai verslas. Man nerūpi, kaip jos atrodo. Mielai linksminu negražias moteris, jei jos turi pinigų“.
Daugelis vyrų nori kažko brangesnio nei pinigai. Jie ieško santuokos ir vizų iš savo šalių į JAV ar Europą. Neaišku, kiek jų pataiko į šį „aukso puodą“, tačiau tarp tokių vaikinų gausu istorijų apie tuos, kurie susituokė ir emigravo.
Nėra patikimų skaičiavimų, kokia dalis moterų visame pasaulyje moka už seksą, todėl neįmanoma spėlioti, kiek jų naudojasi sekso paslaugomis. Tačiau kai kurios iš jų tai daro.
Yale‘o universiteto tyrėjai, atlikę eskorto paslaugas siūlančių interneto svetainių tyrimą, nustatė, kad 11 proc. jų buvo skirtos moterims. O remiantis gausybe naujų šio reiškinio terminų ir naujausioje ataskaitoje pateiktais 46 tyrimais, panašu, kad moterų, kurios dėl sekso keliauja į egzotiškas šalis, vis daugėja.
