Kovo 31 dieną Rumunija ir Bulgarija oficialiai prisijungs prie Šengeno erdvės. Šiuo metu ji apima 27 Europos šalis, panaikinusias tarpusavio sienų kontrolę, ir leidžia po Europą laisvai judėti daugiau nei 400 mln. piliečių.
Nors tiek Rumunija, tiek Bulgarija Europos Sąjungai priklauso jau nuo 2007 m., iki šiol atvykstant į šias šalis vis dar tikrinami pasai. Šių metų pavasarį pasienio kontrolė abiejose valstybėse pagaliau bus supaprastinta.
Ekspertai spėlioja, kokį efektą duos tokie pokyčiai. Pavyzdžiui, manoma, kad Bulgarija ir Rumunija galėtų pasekti neseniai prie Šengeno erdvės prisijungusios Kroatijos pėdomis, kurioje smarkiai šoktelėjo kainos.
Nors abejojama, kad Bulgarija ir Rumunija artimiausiu metu pereitų prie euro, kaip tai padarė Kroatija, visgi tam tikrų pasikeitimų būtų galima tikėtis ko ne iš karto.
Ar regione pakils kainos?
Elaine Warren, kelionių ekspertė ir tinklaraščio „The Family Cruise Companion“ įkūrėja, Euronews.com sako nemananti, jog dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno erdvės kainos imtų kilti iš karto. Tai atbaidytų potencialius turistus.
„Padidėjusi konkurencija galėtų atsverti bet kokią tendenciją, jog kainos lankomiausiose vietose kiltų per staigiai. Kadangi keliautojai gali lengvai palyginti kainas tarpvalstybiniu mastu, viešbučiai ir kitos įmonės norės išlikti konkurencingos kainų atžvilgiu“, – teigia tinklaraštininkė.
Vis dėlto, priduria ji, dar per anksti spėti, kas konkrečiai gali nutikti.
„Gali būti ir taip, kad tam tikros išlaidos Šengeno šalyse palaipsniui susilygins. Tačiau apskritai, kadangi yra efektų derinys – daugiau lankytojų, bet ir aršesnė konkurencija – poveikis kainoms nebus aiškus. Populiariose vietose galėtų būti pastebimas nedidelis padidėjimas, o kaimo vietovėms ir vartotojų kainoms būtų spaudimas mažėti“, – tvirtina E.Warren.
Pasaulinės finansinių technologijų įmonės „Conotoxia“ Strateginių klientų skyriaus vadovas Robertas Blaszczykas Euronews.com savo ruožtu tikina, kad nors galimi pokyčiai nėra aiškūs, vilties yra ir pačioms šalims, ir jose besilankantiems žmonėms.
„Prisijungimas prie Šengeno erdvės [įprastai] turi gana neutralų poveikį šalių kainoms, ypač pradžioje. Nežymiai teigiamas kelių transporto laiko ir sąnaudų sutrumpinimo poveikis iš pradžių nebus juntamas. Ilgalaikėje perspektyvoje jį paprastai atsveria didėjanti lankytojų skaičiaus paskatinta paklausa. Tačiau poveikis turizmui yra nedviprasmiškas“, – teigia R.Blaszczykas.
Ko imasi šalys, kad skatintų turizmą?
Rumunija ir Bulgarija turistų gausa, palyginti su kitomis šalimis, šiuo metu nepasižymi. Visgi tai nereiškia, kad šios Balkanų regiono atstovės neturi ko pasiūlyti lankytojams. Paminėjimo vertas tiek „TikTok“ išgarsėjęs „Therme“ SPA centras Bukarešte, tiek vakarėlių miesteliai prie Juodosios jūros, tiek Sofija, gyvybinga Bulgarijos sostinė.
Lucia Polla, kelionių ekspertė ir kelionių tinklaraščio „Viva La Vita“ įkūrėja, save vadina Rumunijos ir Bulgarijos gerbėja. Moteris viliasi, kad šių šalių prisijungimas prie Šengeno erdvės atskleis jų grožybes naujai turistų kartai.
„Nekantrauju, kuomet daugiau keliautojų atras šiuos brangakmenius. Laukiu turistų antplūdžio, dėl kurio gali padidėti konkurencija tarp kelionių paslaugų teikėjų. O tai reiškia dar labiau prieinamas apgyvendinimo ir transporto galimybes“, – Euronews.com kalba kelionių ekspertė.
Tvarios kelionės šiuo metu yra labai aktuali tema – kad pasiektų nusimatytas lankytinas vietas, turistai vis dažniau renkasi ekologiškesnius transporto būdus. L.Polla tikisi, kad Balkanų šalys atsižvelgs į šią tendencija.
„Lankytojai turės daugiau laisvės tyrinėti [šalis] savo tempu ir naudotis ekologiškesniais pasirinkimais, pavyzdžiui, traukiniais ir dviračiais. Šis pokytis galėtų paskatinti gilesnį vietos kultūrų pažinimą ir atsakingo turizmo praktiką, o tai būtų naudinga tiek aplinkai, tiek mūsų lankomoms bendruomenėms“, – teigia pašnekovė.
Iki šiol dalį turistų vykti į Rumuniją ir Bulgariją atbaidė būtent griežti patikrinimai prie sienų. Žmonės nematė reikalo tiek vargti. Tai gali pasikeisti tiesiog per naktį, – sako kelionių ekspertas ir StayNewEngland.com įkūrėjas Michaelas Donovanas.
„Tikėtina, kad po prisijungimo [prie Šengeno erdvės] pamatysime daugiau turistinių kelionių ir „eurotrip“ stiliaus turizmo, ypač tarp jaunesnių europiečių. Būtent dėl šios grupės po prisijungimo prie Šengeno kitose šalyse smarkiai išaugo vietos ekonomika“, – Euronews.com tikina M.Donovanas.
Tiek jis, tiek kiti ekspertai spėja, kad tarptautinių lankytojų srautas abiejose šalyse iš pradžių padidės 15–25 proc., o bėgant metams šis skaičius ir toliau augs.
Ar šalims negrės perteklinis turizmas?
Nors akivaizdu, kad Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimas prie Šengeno erdvės paskatins turizmą ir sustiprins jų ekonomiką, nerimaujama, kad problema joms gali tapti perteklinis turizmas (angl. overturism), pastebimas kitose Europos šalyse.
Populiariuose turistų lankomuose miestuose, tokiuose kaip Venecija, Barselona ir Malaga, vietos gyventojai jau daug metų priešinasi nepagarbiam turistų elgesiui.
Riteshas Rajas, apgyvendinimo rezervavimo platformos „CuddlyNest“ vadovas, baiminasi, kad laikui bėgant panašią tendenciją gali pastebėti ir Bulgarija su Rumunija.
„[Dėl naujo jų populiarumo] gali padidėti apgyvendinimo, vietos prekių ir paslaugų kainos, nes išaugusi paklausa dažnai padidina išlaidas“, – Euronews.com sako jis.
Visgi, priduria jis, gausesni lankytojų srautai galėtų atnešti ir teigiamų pokyčių.
„[Padidėjęs turizmas] taip pat galėtų paskatinti kelionių įvairovę. Padidėjęs pasiekiamumas gali paskatinti ieškoti netradicinių vietovių, tolygiau paskirstant turizmo naudą visoje šalyje, o tai gali paskatinti tvaresnį ir įtraukesnį turizmo sektoriaus augimą“, – tikina R.Rajas.
