Senasis Klaipėdos paštas ir kariljonas bei vaiduoklio skulptūra – tai vieni mėgstamiausių turistų objektų uostamiestyje. Sklando istorijos apie turistą, kuris, vos išlipęs Palangos oro uoste, taksisto prašėsi nuvežamas pažiūrėti garsiosios vaiduoklio skulptūros.
Sklando istorijos apie turistą, kuris, vos išlipęs Palangos oro uoste, taksisto prašėsi nuvežamas pažiūrėti garsiosios vaiduoklio skulptūros.
Turistai Klaipėdos kraštą atranda vis gausiau. Ir nors pastebima, kad vokiečių kiek apmažėję, mat senoji memelenderių karta jau iškeliavo anapilin, Vokietijos piliečiai vis dar yra labiausiai Klaipėdą lankantys turistai. Antroje vietoje – patys lietuviai, plūstantys į pajūrį. Toliau dešimtuke rikiuojasi JAV, Lenkijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos bei Šveicarijos turistai. Lietuvos bei užsienio turistų santykis vienodas – maždaug po 50 procentų.
Turistų skaičius auga
Klaipėdos turizmo ir informacijos centro (Klaipėdos TIC) atliktos apklausos duomenimis, 35 proc. turistų į Klaipėdą atkeliauja jūros keliu, trečdalis individualiais automobiliais, 15 proc. atvyksta autobusais ir kitomis transporto priemonėmis.
60 proc. miesto svečių atvyksta su šeima arba draugais, likusieji keliauja su grupe. Pastebima, jog uostamiestį pamėgo vieniši keliautojai, net 27 proc. apsilankiusiųjų keliauja vieni.
„Kinta turistų vizito trukmė. Buvo sakoma, kad Klaipėda yra vienos dienos miestas, tačiau viešbučių apgyvendinimo statistika rodo, kad pasiliekama ir dvi, ir tris dienas. 35 proc. svečių čia praleidžia ne mažiau nei dvi dienas, apie 20 procentų – 2–4 dienas“, – turimais duomenimis dalijosi Klaipėdos TIC direktorė Romena Savickienė.
Skaičiuojama, kad Klaipėdos regione turistų skaičius šiemet ūgtelėjo 13 procentų. Tokį patį skaičių pateikia ir Palangos oro uostas, sulaukęs tiek pat procentų daugiau keleivių.
Šį sezoną į Klaipėdą atplaukė 63 kruiziniai laivai, atplukdę apie 75 tūkstančius keleivių, o tai – apie 14 procentų daugiau nei pernai. Aštuoni laivai Klaipėdoje lankėsi pirmą kartą.
Klaipėdos uostas iš kruizinės laivybos surinko apie 800 tūkst. eurų mokesčių, tai sudaro 1,7 proc. visų uosto rinkliavų.
Išleidžia po šimtą eurų
Remiantis asociacijos „Cruise Baltic“ apklausa, vienas kruizinių laivų turistas Klaipėdoje išleidžia apie 25–45 eurus.
74 tūkstančiai šiųmečių kruizinių turistų mieste paliko apie 1,5 mln. eurų, – įspūdingą sumą įvardijo R.Savickienė.
„Na, neskaičiuokime maksimaliai, skaičiuokime, kad 20 eurų, kuriuos kiekvienas mes išleidžiame nuvykę į bet kokį miestą. 74 tūkstančiai šiųmečių kruizinių turistų mieste paliko apie 1,5 mln. eurų“, – įspūdingą sumą įvardijo R.Savickienė.
Kitomis transporto priemonėmis atvykę turistai vizito Klaipėdoje metu išleidžia 50–200 eurų. Skaičiuojama, kad vidutinės išlaidos siekia apie 100 eurų vienam žmogui.
Klaipėdą lankantys turistai negaili gerų žodžių miestui, girdami draugiškus jo gyventojus, gardų maistą kavinėse, pastebėdami, jog miestas labai žalias ir itin švarus.
Inspektoriai liko sužavėti
Įspūdį šis kraštas paliko ir kruizinių laivų inspekcinio turo nariams, Klaipėdoje viešėjusiems rugpjūtį. Jų teigimu, uostamiestis turi didžiulį potencialą šeimų poilsiui. Kruizinių kompanijų atstovai lankėsi ir Palangoje, ir Kuršių nerijoje. Iš pradžių baiminęsi įlipti į vėjaroges, vėliau svečiai aikčiojo nuo patirtų įspūdžių, stebėjosi plačiais ir tuščiais nepaprasto grožio Kuršių nerijos paplūdimiais.
Tarp idėjų – įgarsinti „Anikės“ meilės dainą, kuri galėtų suskambėti įmetus monetą. Dabar turistai dainą prie Anikės traukia patys.
Idėjų pritraukti turistus nestingama, prireiks tik laiko joms realizuoti. Tarp idėjų – įgarsinti „Anikės“ meilės dainą, kuri galėtų suskambėti įmetus monetą. Dabar turistai dainą prie Anikės traukia patys. R.Savickienė svarsto, kad surinktos lėšos galėtų atitekti Anikės skulptūros ir fontano tvarkymui.
„Su maitinimo įstaigomis kalbėjome, kad galėtų atsirasti ir kultūriniai festivaliai, pavyzdžiui, Martyno šventė. Restoranai keptų žąsį, pripratintume atvykti ragauti tos žąsies.
Reikėtų daryti daugiau visokių ekspozicijų, muziejų ekspozicijos galėtų būti ir oro uostuose. Idėjų tvyro ore, bandysime susisteminti. Sulaukiame turistų, kurie atvyksta dėl tam tikrų dalykų – dėl senojo pašto ir kariljonų, o kai kurie paskaitė, kad yra mistinė skulptūra vaiduoklis, ir ieško jos. Vaiduoklio skulptūros istorija jau garsinama“, – pasakojo R.Savickienė.
Pastebima, jog trūksta ženklų vokiečių kalba, mat šių turistų mieste daugiausia. Vokiečių turistams kitąmet turėtų būti adaptuotas abejingų nepaliekantis Agnijos Šeiko projektas „Keliaujančios bažnyčios“.
Turistai mieste pasigenda ir savaitgaliais atviresnių muziejų. Stebimasi, jog sekmadieniais, kai žmonės ilsisi ir lanko kultūros įstaigas, šios yra užvėrę duris. Tiesa, anot R.Savickienės, atplaukus kruiziniams laivams yra sutarta, jog kai kurie muziejai būtų atviri.
Laukiama baseino
Turizmo sektorius itin laukia kitąmet pradėsiančio veikti Klaipėdos baseino, kuriame vieninteliame Baltijos šalyse bus įrengtas devynių metrų nardymo tunelis.
„Ši šachta turėtų būti įdomi nardymo profesionalams arba mėgėjams, jie galėtų ir žiemą treniruotis. Prie aktyvaus turizmo turėtume paminėti atidarytą Smiltynės orientavimosi trasą, kuri driekiasi per visą Kuršių neriją. Kitąmet bus atidaryta BMX trasa, bandysime pritraukti jaunus žmones, skatinsime organizuoti sporto rungtynes, aktyviai leisti laiką.
Veiklą kitąmet turėtų pradėti ir Jūrų muziejus, šiuo metu atvėręs tik dalį erdvių. Turistus neabejotinai sudomins „Švyturio“ alaus daryklos atvertas alaus restoranas su muziejumi“, – teigė R.Savickienė.
Kultūros sostinės vaidmuo
Neabejojama, jog regiono turizmui didelės įtakos šiemet turėjo Klaipėdai atitekęs kultūros sostinės titulas. Renginių skaičius, kuriems skirta nemenka finansinė injekcija, šiemet Klaipėdoje išaugo dukart. Skaičiuojama, jog tai priviliojo daugiau turistų iš Lietuvos, mieste jų padaugėjo apie 15–20 proc.
Kaip rodo duomenys, Jūros šventėje šiemet apsilankė maždaug 30 proc. daugiau svečių nei per pastaruosius dvejus metus. Svečius neabejotinai atviliojo šimtų laivų burės, plevėsavusios šiųmetėje Jūros šventėje, ir renginių gausa.
„Išaugusį žmonių aktyvumą rodo ir internetinių svetainių lankomumas. Portalų „Klaipėdos šventės“, „Jūros šventė“ lankomumas išaugęs 24 proc., – sakė viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys. – Klaipėdos kultūros sostinės projektas laikomas vienu sėkmingiausių Lietuvoje. Didelis dėmesys skirtas komunikacijai, jaučiamas turistų skaičiaus augimas ir žinomumas, kur verda kultūrinis gyvenimas. Per 9 mėnesius svetainę „Kultūros uostas“ aplankė beveik 22 600 unikalių lankytojų, didžioji dalis iš Klaipėdos ir Vilniaus. Domimasi renginiais ir jų kalendoriumi.“
Šiuo metu didelis dėmesys sutelktas į atvykstančiuosius jachtomis ir laivais. Kartu su asociacija „Baltic sail“ rengiamas naujas, sertifikuotas jūrų kelias, kuris turėtų kviesti buriuotojus į regiono uostus, pažinti kultūrą, lankytis maitinimo įstaigose, lankytinuose objektuose.
