Septyneri metai Helsinkyje: nuostabi gamta, masiniai renginiai ir nuogi suomiai saunoje

Viena yra atvykti į šalį trumpam, bet visai kas kita – paversti ją savo namais. Ypač tokią šalį, kaip Suomija, kuri garsėja uždarais žmonėmis ir atšiauriu klimatu. Apie tai, kaip keitėsi Helsinkis, kokie yra suomiai ir kaip rasti vietas, kurias žino tik vietiniai, kalbamės su Vitalija Petrulaitiene, kuri į Helsinkį persikėlė prieš septynerius metus.
saunakulttuuri.com nuotr. / Sompisauna
saunakulttuuri.com nuotr. / Sompasauna

– Ar galėtum papasakoti, kaip atsidūrei Suomijoje?

Asmeninio archyvo nuotr. / Vitalija Petrulaitienė
Asmeninio archyvo nuotr. / Vitalija Petrulaitienė

– Pirmiausiai dar gyvendama Lietuvoje, studijų laikais, tapau keleto suomių mentore. Vėliau nuvykau jų aplankyti ir man labai patiko ši šalis. Tuomet išvažiavau su mainų programa ir kai pajutau mokslo kokybę, pagalvojau, kad nieko kito ieškoti ir nereikia – nemokamas mokslas, aukšta kokybė, puiki šalis, beprotiškai graži gamta, panaši kultūra, tad kodėl gi ne? Tuomet išvykau studijuoti magistro ir likau doktorantūrai.

– Kuo Helsinkis skiriasi nuo Vilniaus?

– Helsinkyje yra puikus viešasis transportas. Juo gali pasiekti visus taškus, jis veikia gerai, o sistema yra labai paprasta. Čia visiškai nereikia automobilio – pati visur važinėju dviračiu arba viešuoju transportu. Vilniuje net neįsivaizdavau, kad galima išgyventi be mašinos.

Kitas esminis skirtumas – suomiai kur kas labiau nei lietuviai mėgaujasi grynu oru ir buvimu lauke, nors ta kultūra atsiranda ir Lietuvoje. Net žiemą čia daugelis eina į lauką, pavyzdžiui, užsiimti žiemos sportu, nes blogo oro jiems nėra.

Asmeninio archyvo nuotr. / Helsinkis
Asmeninio archyvo nuotr. / Helsinkis

O kai pavasarį pasirodo saulė, staiga pamatai, kiek Suomijoje iš tikrųjų gyvena žmonių, nes visi išlenda į lauką ir nusėda kavinėse. Suomiai labai mėgsta piknikus – vasarą parkai būna pilni žmonių, nusėstos visos pakrantės, paplūdimiai. Būdama čia išmokau daugiau laiko leisti gamtoje, dažnai išeinu pasivaikšioti, pasivažinėti dviračiu, galiausiai tiesiog pabūti lauke su draugais ar knyga, netgi dirbti. Ir tą gamtą jie labai tausoja, šiukšlinti Suomijoje yra visiškai nepriimtina.

O kokios tavo mėgstamiausios miesto vietos?

– Helsinkis nėra toks didelis, todėl visus populiariausius objektus galima rasti tame pačiame „Trip Advisor“. Viena iš mano mėgstamiausių vietų yra Mėlynių sala (Mustikkamaa). Ji yra prieš pat zoologijos sodą. Tikrai labai jauki nedidelė sala, kur gali surengti pikniką, išsimaudyti, pasimankštinti, nes yra visokių lauko treniruoklių. Iš jos atsiveria labai gražus vaizdas į miestą: atsisėdi ant uolos ir matai visą miestą. Ten paprastai būna tik vietiniai.

Asmeninio archyvo nuotr. / Helsinkis
Asmeninio archyvo nuotr. / Helsinkis

Tada turime labai įdomią sauną (Sompasauna), visai netoli tos pačios salos. Anksčiau tai buvo tik uosto teritorija, o vystyti ją pradėjo visai neseniai. Tik prieš kelerius metus čia pradėjo statyti gyvenamuosius namus, ir dabar ji sparčiai keičiasi. Bet įdomiausias dalykas – pačiam uosto teritorijos gale stovinti sauna. Ji yra nemokama ir prieinama visiems ir visada, bet ją pakūrenti turi tas, kuris ateina pirmas. Tai – tiesiog iš bendruomenės idėjos gyvuojantis dalykas. Ir tai yra be galo įdomi patirtis – ten renkasi patys įvairiausi žmonės, kurie susineša visokių baldų, sėdi lauke, kepa kepsnius ir kalbasi.

Jeigu kam patinka apžiūrėti miestą iš aukščiau, siūlau net nesėsti į tą vadinamąją „Helsinkio akį“, kuris yra mažas, brangus ir nevertas dėmesio. Geriausia traukti į atrakcionų parką, kuriame vasaros metu veikia apžvalgos bokštelis. Mažai kas žino, bet jis yra visiškai nemokamas. Galima net nesisupti ant mokamų atrakcionų, o tiesiog pakilti į tą bokštą, kuris sukasi kaip mūsų Televizijos bokštas, ir pamatyti visą miestą.

– Ar Helsinkyje vyksta įdomių renginių?

– Iš tikrųjų mieste vyksta labai daug renginių ir daug jų yra nemokami. Vienas dalykas yra muziejai ir parodos – tikriausiai niekur nesu tiek vaikščiojus po muziejus kaip čia, nes atveža be galo įdomių dalykų. Tačiau įdomiausi yra masiniai renginiai gatvėse, kas yra tam tikra nauja mada.

Asmeninio archyvo nuotr. / Helsinkis
Asmeninio archyvo nuotr. / Helsinkis

Štai pavyzdžiui, Restoranų dieną pradėjo kaip tik Helsinkis, o dabar ji išplitusi po daugelį šalių. Tai toks renginys, kai kiekvienas gali atsidaryti restoraną vienai dienai. Man tai buvo labai įdomi patirtis, kai vaikštai po miestą ir matai iškabą, kviečiančią užlipti į penktą aukštą pas kažką namuose išgerti kavos ir suvalgyti sumuštinį. Tai buvo didelis žingsnis pačiai Suomijai mokantis kaip atsiverti žmonėms, kaip pradėti bendrauti ir tai susilaukė labai didelės sėkmės, dabar tokie renginiai vyksta bent porą kartų per metus.

Taip pat porą kartų per metus vyksta saunos diena, kai beveik visos miesto saunos tampa prieinamos nemokamai: nuosavos, viešosios, viešbučių ir t.t. Gali tiesiog eiti iš vienos į kitą ir taip praleisti dieną.

Dar vienas įdomus renginys – valymosi dienos, jos vyksta keletą kartų per metus. Jų metu žmonės tiesiog išsineša visus nereikalingus daiktus į gatvę ir juos parduoda arba dovanoja. Ir tokių įvairių masinių renginių, kuriuose žmonės skatinami eiti į gatvę, bendrauti su nepažįstamais ir visi turi iš to naudos.

Asmeninio archyvo nuotr. / Helsinkis
Asmeninio archyvo nuotr. / Helsinkis

– O ar lengva čia susikalbėti angliškai?

– Helsinkyje tikrai taip. Angliškai šneka visi, ko bepaklausi. Tačiau esmė tame, kad jie kartais nedrįsta. Būna, tavęs atsiprašo, kad gerai nemoka anglų kalbos, o tu sėdi ir galvoji: Aha, kad visi taip nemokėtų... (juokiasi). Iš tikrųjų, sostinėje tos problemos nėra. Suomių kalbos reikia jeigu nori artimiau susibendrauti arba keliauji kur nors į Laplandiją, į tokias vietas, kur nebūna daug turistų. Bet susikalbėjimui mieste anglų kalbos tikrai užteks.

– Tad vyraujanti nuomonė, kad suomiai yra uždari žmonės, yra teisinga?

– Sostinės gyventojai, kaip ir visame pasaulyje, skiriasi nuo likusios šalies gyventojų. Kitose Suomijos dalyse žmonės gana noriai bendrauja, bet Helsinkyje visi skuba, lekia, gyvena savo ritmu, ir bando išlaikyti atstumą. Turbūt teko matyti internete kaip suomiai laukia autobuso, stovėdami stotelėje per metrą vienas nuo kito, o autobuse nesėda prie nepažįstamų. Visa tai yra tiesa.

Apskritai, kalbant apie artimą bendravimą, suomiai yra ganėtinai šalta tauta, tad susirasti draugų, ateiti į naują ratą užsieniečiui yra gana nelengva. Tačiau suomiai yra paprastesni ir nuoširdesni nei jų kaimynai skandinavai. Kartais užsieniečius net šokiruoja tas nuoširdus ir visiškai tiesmukas bendravimas.

Jie yra nuoširdūs, tikrai geri žmonės, bet neretai išdrąsėja tik išgėrę. Tada jie visiškai pasikeičia. Dienos metu matai žmogų drovų ir susikausčiusį, bet pora alaus – ir jis staiga ims bendrauti, pakvies šokti, tai tikrai verta pamatyti (juokiasi). Kita vieta, kur suomiai neturi jokių kompleksų, yra sauna. Kai draugai atvyksta manęs aplankyti, jiems būna šokas: „Kaip jie visi sėdi pirty nuogi?!“. O jie nesupranta kas su tuo ne taip (juokiasi).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų