Tuo metu zoologijos sodas buvo įkurtas toli už miesto ribą žyminčių Brandenburgo vartų – iki ten miestiečiams reikėjo pėdinti tris kilometrus arba samdytis vežimą. Vėliau, 1880 metais, mieste tiesiant traukinių linijas, viena jų vedė iki pat gyvūnų namų, kas miestiečiams palengvino kelionę.
Tuo metu nė vienas berlynietis neįsivaizdavo, kad gyvūnai ištvers tiek istorinių permainų ir gyvens pačiame Vakarų Berlyno centre – vietoje, kur šaltojo karo metais norėjo atsidurti daugybė į rytus nuo Berlyno gyvenančių žmonių, vietoje, kuri simbolizavo laisvę ir demokratiją. Ir dabar pasaulyje nėra daug zoologijos sodų, kur gyvūnai būtų įsikūrę prie vienos didžiausių miesto stočių ir būtų apsupti dangoraižių.
Ir vis dėlto Berlyno zoologijos sodas laikomas vienu gražiausiu ir turtingiausiu gyvūnų rūšių pasaulyje. Dabar 33 ha plote gyvena per 20 tūkstančių gyvūnų, iš viso 1300 rūšių. Kai kurie jų glaudžiasi šimto metų senumo pastatuose, kiti dalijasi moderniais aptvarais. Zoologijos sodas įtrauktas į kiekvieno Berlyno turisto privalomų aplankyti objektų sąrašą. Ir ne vien dėl smalsumo ar daugybės gyvūnų rūšių. Ši vieta, kaip ir kiekvienas Berlyno kampas, alsuoja istorija ir prisiminimais.
Sakoma, zoologijos sodo augimas sutapo su paties Berlyno augimu, o miesto krizės tapdavo ir sodo krizėmis. Tik visai neseniai buvo pradėta kalbėti apie tuos laikus, kai net dvylika metų zoologijos sodui vadovavo užkietėjęs nacis Lutz Heck, nusprendęs lankytojams rodyti tik gyvūnus „vokiečius“ – tik tas gyvūnų rūšis, kurios egzistuoja Vokietijoje.
Berlyne sunkių istorinių periodų teko išgyventi ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Per antrąjį pasaulinį karą bombos krito ir į aptvarus, todėl karą pavyko išgyventi tik 91 gyvūnui. Tuo metu, kai atrodė, jog įsivyravo taika ir karas baigėsi, rusai pradėjo Vakarų Berlyno blokadą. Visame mieste vyravo badas, berlyniečiai bandė išgyventi patys, bet zoologijos sodo mylimiausiam gyvūnui begemotui Knaučkei iš paskutiniųjų aukojo maistą.
Gyvūnai žvaigždės
Nė viename zoologijos sode nebuvo tiek gyvūnų žvaigždžių, kiek čia. 1900 į sodą atkeliavusi šimpanzė Missi linksmindavo lankytojus rūkydama cigaretes ir gerdama kavą.
1928 metais iš Marselio į Berlyną atvyko dvejų metų gorila Bobis. Jis važiavo traukinio pirmąja klase, o stotyje jo jau laukė išsirikiavę fotografai. Deja, po septynerių metų Bobis mirė nuo apendicito, jo iškamša vis dar stovi Berlyno gamtos muziejuje, o jo atvaizdas puošia zoologijos sodo logotipą.
Išgyvenimo Berlyne simboliu tapo begemotas Knaučkė, atvykęs į zoologijos sodą per karą ir likęs gyvas net po paskutinių bombardavimų ir net Berlyno blokados.
Tarpukario metais beždžionių aptvare buvo ir dar dvi ne mažesnio ryškumo žvaigždės – šimpanzės Titine ir Lora. Lankytojai galėjo stebėti, kaip jos šaukštu srebia sriubą prie stalo ar važinėja dviračiu. Minias lankytojų 1934 metais sutraukė dramblienės Orje gimdymas, o paskui ir drambliuko lankymas. Deja, po dvejų metų mažylis mirė.
Išgyvenimo Berlyne simboliu tapo begemotas Knaučkė, atvykęs į zoologijos sodą per karą ir likęs gyvas net po paskutinių bombardavimų ir Berlyno blokados. Begemotas per dieną suėsdavo net 70 kg kopūstų, užtat pradžiugino berlyniečius net 35 palikuonimis.
Pasaulinė Berlyno žvaigždė – Knutas
Knutas gimė 2006 metais ir buvo atstumtas motinos, todėl jį auginti ėmėsi zoologijos sodo prižiūrėtojas. Nuotraukos, kaip žmogus maitina iš buteliuko mažą baltąjį meškutį, apskriejo visas šalis ir sujaudino žmonių širdis. Visi norėjo pamatyti vargšą meškiuką, todėl per pirmuosius jo gyvenimo metus zoologijos sodas sulaukė keturiais milijonais daugiau lankytojų nei įprastai. Iš to uždirbo ir pats sodas, ir miestas, o labiausiai – suvenyrų gamintojai, nes pliušinis baltas meškiukas buvo geidžiamiausios lauktuvės iš Vokietijos sostinės. Daugybė žmonių stovėjo prie jo narvo ir tą dieną, kai Knutas mirė. Ši žinia pasaulio žiniasklaidoje sulaukė ne ką mažiau dėmesio ir emocijų kaip princesės Dianos mirtis.
Zoologijos sodas pačioje gyvavimo pradžioje miestiečiams buvo didelė prabanga.
Šiuo metu Berlyno zoologijos sodo žvaigždėmis galima laikyti dvi Pandas – Jiao Qing und Meng Meng, atvežtas prieš dvejus metus iš Kinijos. Jų narvo atidarymo juostelę kirpo Angela Merkel ir Kinijos prezidentas Xi Jinping. Dabar berlyniečiai nekantriai laukia šeimos pagausėjimo.
Ne mažiau dėmesio sulaukia ir seniausi zoologijos sodo gyventojai. Sunku patikėti, kad pats seniausias gyventojas yra ne koks nors vėžlys, o 71 metų flamingas Ingo. 61-erių metų Fatou yra seniausia nelaisvėje gyvenanti gorila, kurią matrosas iš Afrikos atvežė į Marselį ir paliko bare kaip užmokestį už išgertą romą. 53-ejų dramblę Tanją galima atpažinti iš raukšlėto kaklo.
Zoologijos sodas – ne vien turistams
Zoologijos sodas pačioje gyvavimo pradžioje miestiečiams buvo didelė prabanga. Bilietas kainavo penkis sidabrinius grošus – tai buvo daugiau, nei siuvėja uždirbdavo per dieną. Tačiau kiekvieno berlyniečio šeimos albume rasite nuotraukų su gyvūnais. Dabar zoologijos sodą per metus aplanko trys su puse milijono lankytojų, o bilietų kaina nieko nestebina – suaugusiam dienos bilietas kainuoja 15.50, vaikui – 8 eurus, šeimai su trim vaikais – 41 eurus. Tačiau miestiečiai labai mėgsta metines korteles ir už 55 eurus suaugusiam ir 29 eurus vaikui galima ten lankytis bet kada visus metus.
Visą šį savaitgalį Berlyno zoologijos sodas lankytojus džiugins šventine programa ir įvairiomis atrakcijomis.
Lina Ever yra rašytoja, žurnalistė ir gidė po Berlyną.
