Didysis viešbučio atidarymas
Viešbutį „Cecil“ 1924 m. pastatė Williamas Banksas Hanneris. Tai turėjo būti verslininkų ir visuomenės elito viešbutis. Hanneris 700 kambarių Beaux Arts stiliaus viešbučiui su marmuriniu vestibiuliu, vitražais ir puošniais laiptais išleido 1 mln. dolerių, rašoma „All that's interesting“.
Tačiau Hanneris savo investicijų gailėjosi. Praėjus vos dvejiems metams po viešbučio „Cecil“ atidarymo pasaulį užklupo Didžioji depresija, kuri neaplenkė ir Los Andželo. Netrukus viešbučio „Cecil“ apylinkės pavadintos „Skid Row“ ir tapo namais tūkstančiams benamių.
Kadaise buvęs gražus viešbutis netrukus įgijo narkomanų ir nusikaltėlių susibūrimo vietos reputaciją. Dar blogiau – „Cecil“ galiausiai pradėtas sieti su smurtu ir mirtimi.
Vien 1930-aisiais viešbutyje „Cecil“ įvyko mažiausiai šešios savižudybės. Daug šiurpių įvykių sekė ir vėliau.
Dingusi viešbučio lankytoja
Manoma, kad viešbutyje mirė mažiausiai 16 žmonių, kurie tapo paslaptingų žmogžudysčių ar savižudybių aukomis. Tarp jų – 21 metų kanadietė studentė Elisa Lam, apie kurią kuriamas dokumentinis filmas „Crime Scene: The Vanishing at the Cecil Hotel“ (liet. „Nusikaltimo vieta: Dingimas „Cecil“ viešbutyje“), rašoma „Euronews“.
2013 m. E.Lam savarankiškai keliavo po JAV vakarinę pakrantę, kai apsistojo viešbutyje „Cecil“, kuriame planavo praleisti keturias naktis. Po jų Elisa dingo. Praėjus dviem savaitėms jos kūnas buvo rastas viešbučio vandens rezervuare.
Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai parodė, kad vos kelios valandos iki dingimo viešbučio lifte E.Lam elgėsi keistai. Kaip rašo BBC, lifto durys neužsidarė, be to, atrodė, jog mergina kalbasi su kažkuo nematomu. Elisa įšokdavo ir iššokdavo iš lifto, o paskui dingo.
Tai sukėlė teorijų, kas galėjo nutikti kanadietei studentei: nuo neįtikėtinų vaiduoklių istorijų iki pasakojimų apie paranormalią veiklą.
Elisos atvejis nuskambėjo plačiai ir, nors vis dar yra neišaiškintas, netyčinis nuskendimas ir bipolinis sutrikimas, nuo kurio E.Lam kentėjo, buvo įvardyti kaip svarbūs veiksniai, lėmę jos mirtį.
Vis dėlto viešbutį gaubiančios legendos kažkodėl yra stipresnės už bet kokį racionalų paaiškinimą.
Per daugelį metų viešbutis keitė savininkus ir net pavadinimą: 2007 m. nauji savininkai jį įsigijo už daugiau kaip 22 mln. eurų ir pervadino į „Stay on Main“.
Jie dar kelerius metus tęsė veiklą, bet 2014 m., kai pastatas už daugiau kaip 26 mln. eurų buvo parduotas verslininkui Richardui Bornui, iš dalies atnaujinto viešbučio atsikratė.
Vis dėlto viešbutį gaubiančios legendos kažkodėl yra stipresnės už bet kokį racionalų paaiškinimą.
Liūdnai pagarsėjęs viešbutis nedirba nuo 2017 m., kai buvo pradėti 87,5 mln. eurų vertės statinio atnaujinimo darbai. Tais pačiais metais Los Andželo miesto taryba viešbučiui „Cecil“ suteikė istorinio-kultūrinio paminklo statusą.
Nuo siaubo viešbučio iki gyvenamųjų namų komplekso
Keista, bet istoriniame pastate, bendradarbiaujant savininkui R.Bornui ir organizacijai „Skid Row Housing Trust“, įkurtas naujas gyvenamųjų būstų kompleksas.
600 viešbučio kambarių paversti gyvenamaisiais būstais. Juose įrengtos bendros virtuvės, skalbykla ir poilsio zona, kuri yra ant to paties stogo, kur buvo rastas E.Lam kūnas.
Projektu siekiama spręsti didėjančio benamių skaičiaus problemą Los Andželo „Skid Row“ rajone. Norint užimti vieną iš „Cecil“ viešbučio butų, reikia gauti 30–60 proc. rajono vidutinio dydžio atlyginimą.
Tačiau tik laikas parodys, ar šis pozityvus prekių ženklo pakeitimas sugebės pakeisti liūdnai pagarsėjusio viešbučio reputaciją.
Kol kas gera žinoti, kad „Cecil“ viešbutyje pagaliau gyvena tikri žmonės, o ne tik vaiduokliai, kuriuos daugelis smalsių stebėtojų matė žvelgiančius pro langus.
