Tariamės susitikti su Imantu ir pakalbėti apie jo kelionę ir jį patį. Vyras klausia – ar galima būtų pokalbį nukelti kelioms dienoms – dabar pasakiškas oras, todėl norisi nuvažiuoti iki Rygos ir atgal. Šiek tiek pasitreniruoti.
Žinoma, dviračiu. Žinoma, su nakvyne miegmaišyje kažkur pakelyje. Tai bus tik viena iš daugelio treniruočių prieš didžiulį vasaros žygį.
Na, gerai, tuomet susitinkame kitą dieną. Tik kur? „Po darbo galiu iš Šiaulių atvažiuoti į Joniškį – ten pakalbėsime, o vėliau grįšiu. Bus šiokia tokia mankštelė prieš miegą“, – pasiūlo Imantas.
Imantas – ne supermenas. Tiesiog jis turi svajonę ir ją pildo. Kas yra „Northcape4000“ – tai vienos ilgiausių Europoje dviračių varžybos, kurios prasideda prie didžiausio Italijos Gardos ežero ir baigiasi Norvegijoje. Varžybų startas – 2018 metų liepos 28 diena. Jose dalyvaus 125 dalyviai iš 24 šalių.
Imantas – vienintelis dalyvis iš Lietuvos. Reikia pažymėti, kad tai vos antrosios tokio tipo varžybos Europoje. Pirmųjų maršrutas suko pro Skandinavijos šalis. Šiemet – per kitą Baltijos jūros pusę – Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją.
Iššūkių mėgėjas
Sportininko paieškos internete varo į neviltį – jo nėra jokių varžybų nugalėtojų sąrašuose. Vaikinas socialiniuose tinkluose pristato save kaip „velofaną“, minantį savo gyvenimą. Dalyvavo keliose MTB varžybose, bet jos, turbūt, neteikė tiek adrenalino, kaip plentins kelionės iki velniai žino kur.
„Visada mėgau pajudėti, mėgau dviratį, bet niekada nebuvau profesionaliu sportininku“, – aiškina Imantas, iki Joniškio nuo Šiaulių atskridęs per pusantros valandos. Sako, kad atgal užtruks apie valandą, nes – pavėjui.
Imantas rimčiau važiuoti dviračiu pradėjo vos prieš penkerius metus.
Pardavimų vadybininku dirbantis trisdešimtmetis pajuto, kad sėdimas darbas kenkia savijautai. Todėl dažnai važiavo MTB dviračiu, kol nusipirko greitaeigį plentui.
Sausio mėnesį jis apsisprendė dalyvauti čia aprašomame ilgame žygyje per Europą. Nuo to laiko daugiau treniruojasi, labiau prižiūri maistą. Numetė nemažai svorio. Specialių dietų nesilaiko. Tiesiog – kai juda, vartoja daugiau angliavandenių, o kai ilsisi – baltymų.
Tiesą sakant, toli dviratį mynę žmonės žino, koks žvėriškas alkis apima, kai be sustojimo įveiki pusšimtį kilometrų. Čia vyras jau turi patirties – visada su savimi turi ką pakramtyti.
Pasirodo, reikia labai jausti ribas. Jei užėjo alkis, reiškia jau per vėlu. Reikėjo ką nors suvalgyti šiek tiek anksčiau. Dabar kūnas maitinsis ilsėsis ir labai tingės minti. Taip jau veikia mūsų organizmas.
Nuotykiai nugula į tekstus
Jaunas vyras mėgsta surašyti savo mintis po kiekvienos kelionės. Rašo, jog dviratis visų pirma yra laisvė, laisvė važiuoti kur tik nori, laisvė nuo savo minčių, laisvė nuo savo problemų: „Tik aš, dviratis ir pasaulis. Todėl šią ypatingą kelionę noriu skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.️“
Šio patrakėlio paskutinė aprašyta kelionė – nuo Šiaulių iki Parnu ir atgal. Tai rekordų kupina kelionė. Kai vyko pokalbis, Imantas daugiausiai buvo nuvažiaves apie 230 kilometrų per dieną.
„Velofanas“ pasidabino dviem tekstais iš dviejų dienų kelionės. Pirmoji diena ir naujas rekordas – Šiauliai–Parnu, 317,8 kilometro. Manote, kad tai pabaiga? Rekordas išsilaikė vos vieną parą. Kitą dieną jis grįždamas rekordą keliais kilometrais pagerino.
„Prie Jelgavos šviesoforo pagaunu sunkvežimį, sėdu jam ant subinės. Jis mane greit praveža per miestą kone 50km/h greičiu“, – rašo įspūdžius dviratininkas. Vėliau Rygoje jam oro pasipriešinimą praskiria draugiškų dviratininkų grupelė.
Spėkite, ką jis veikė motelyje? Krito it negyvas? Nieko panašaus. Jis dar žiūrėjo per televizorių dviračių varžybas.
Likus iki Parnu vos 60 kilometrų dviratininką išmuša šaltas prakaitas. Kažkas negerai. Matyt, sumuštinis kur užstrigo. Saldus gazuotas gėrimas greitai viską sutvarko. Jis tą pačią dieną pasiekė kelionės tikslą dar saulei nenusileidus.
Kitos dienos šeštą valandą ryto šis dviračių manijakas jau mynė atgal į Šiaulius. Tą dieną jis padarė ne vieną asmeninį rekordą.
Nuvažiavo per 320 kilometrų per dieną. Per abi – 638 kilometrus. Sudeginta apie 10500 kalorijų, suvalgytos 9 ledų porcijos per dieną.
Visi paminėti skaičiai iš tiesų Imantui yra labai svarbūs. Dar prieš savaitę jis kalbėjo, kad varžybose nepretenduoja į jokius laimėjimus ar net lyderių pozicijas. Jo žiniomis, žygyje dalyvaus ne vienas tikras sportininkas, per dieną galintis įveikti apie 400 kilometrų. Ar Imantui iki to toli?
Tuomet jis sakė planuojantis per dieną įveikti po 200-250 kilometrų, tačiau panašu, kad aportinis apetitas auga sulig kiekviena diena.
Permainų metas
O ką reiškia „be palaikymo“? Žygio dalyviai neturi palydovų, kurie rūpinasi nakvyne, maistu, pramogomis. Viską dviratininkas turi daryti pats.
Imantas paaiškino, kad galima internetu užsisakyti kokių reikalingų dalykų ir juos pasiimti pakeliui, tačiau negalima įpareigoti tai atlikti kokius draugus ar gimines.
„Galėsime prašytis nakvynės pas žmones. Jei jie pavaišins – nuostabu, tačiau organizuoti palikytojus, kad šie pakeliui atneštų maisto ar kokių priemonių – nevalia. Reikės visose situacijose suktis pačiam, be pagalbininkų“, – paaiškino aistringas dviratininkas.
Kelionėje bus tik keturi kontroliniai punktai, kuriuose keliautojai pajaus šiokį tokį organizatorių dėmesį. Prahoje, Varšuvoje, Taline ir Rovaniemyje iš esmės bus tie taškai, kur bus galima atstatyti savo ir dviračio būklę.
Šie punktai nereiškia, kad galima ieškoti tiesesnių kelių. Teks visą nurodytą kelią įveikti be „nukirtimų“. Kiekvieną dieną dalyvis turės pradėti kelionę ten, kur vakar ją pabaigė. Imantas pažadėjo visos savo kelionės metu pasidalinti įspūdžiais ir su „15min.lt“ skaitytojais.
