Informacijos trūkumas
Bandymas suprasti, kokia koronaviruso situacija Šiaurės Korėjoje, primena bandymus išsiaiškinti, kas apskritai vyksta šioje šalyje – faktų trūksta, o vietoje jų skleidžiama propaganda, gandai ir spėlionės. Kol kas aišku tik viena – režimo lyderis Kim Jong Unas į koronaviruso grėsmę reaguoti pradėjo gerokai anksčiau nei tai padarė Europos šalys.
Kaip yra rašęs šalyje leidžiamas leidinys „Rodong Sinmum“, kova su infekcija yra siejama su „nacionaliniu išlikimu“.
Nežinomybę dėl Šiaurės Korėjos gerai iliustruoja vienas faktas – kovo 13 dieną šalis Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) nurodė, kad nėra užfiksavusi nė vieno koronaviruso atvejo. Tuo metu kaimyninėje Kinijoje užsikrėtusiųjų šia liga buvo daugiau nei 80 tūkst., o Pietų Korėjoje – apie 8 tūkst.
Šiuo metu žinoma, kad Šiaurės Korėjoje gyvenimas sustojo – įvykti ir išvykti iš šalies draudžiama, sustabdytas geležinkelių eismas, nedirba švietimo įstaigos.
D.Trumpas siūlė bendradarbiauti
JAV pareigūnai neabejoja, kad Šiaurės Korėjoje yra nustatyta koronaviruso atvejų, tačiau šalis apie tai garsiai nekalba. Priešingai – Kim Jong Uno režimas elgiasi sau įprastai – kai pasaulio šalys pradėjo skelbti apie vis daugiau infekcijos atvejų, Šiaurės Korėja atliko kaip niekada daug balistinių raketų bandymų.
Kaip rašo „Deutsche Welle“, kovo pabaigoje, po vieno iš raketų bandymų, Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA pranešė, kad Kim Jong Unas sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo laiško. Jame D.Trumpas reikalavo gerinti dvišalius JAV ir Šiaurės Korėjos santykius bei pasiūlė Šiaurės Korėjai bendradarbiauti kovojant su koronaviruso pandemija.
Tačiau Šiaurės Korėja toliau neigė infekciją – balandžio 7-osios duomenimis, pasaulyje buvo per 1,4 mln. koronaviruso atvejų, nuo ligos mirė daugiau nei 80 tūkst. žmonių, bet Šiaurės Korėja praneša, kad šalyje iki šiol šia liga niekas neserga.
Maža tikimybė
Britų tyrėjas Andray'us Abrahamianas, dirbantis JAV George'o Masono universitete, sako, kad yra labai maža tikimybė, jog Šiaurės Korėjoje vis dar neužfiksuota infekcijos. Per pastaruosius 15 metų jis ne kartą lankėsi Šiaurės Korėjoje. Pasak tyrėjo, režimui uždarius sienas padėtis su informacija labai suprastėjo – iš šalies išvyksta labai mažai žmonių, kurie gali paskleisti pasauliui naujienų apie padėtį uždaro režimo viduje.
A.Abrahamianui pritaria ir JAV žurnalistė Jean H.Lee, kuri Šiaurės Korėjoje reguliariai lankydavosi 2008–2017 metais.
„Šiuo metu yra labai nedaug užsieniečių, kurie gali padėti susidaryti tikrąjį vaizdą. Koronavirusas režimui suteikė galimybė užtikrinti judėjimo apribojimus dar labiau nei įprastai“, – sako ji akcentuodama, kad užsieniečiams šiuo metu būtų labai sunku pamatyti, kokia yra padėtis Šiaurės Korėjos ligoninėse.
Pasak žurnalistės, sunku patikėti, kad Šiaurės Korėja, turinti tokią ilgą sieną su Kinija, dar nėra užfiksavusi nė vieno infekcijos atvejo.
Išties Kinijos ir Šiaurės Korėjos bendra siena driekiasi daugiau nei 1400 kilometrų. Pasauliui žinoma, kad be Kinijos pagalbos Šiaurės Korėja sunkiai išsiverstų.
Anksčiau buvo skelbta, kad siena uždaryta – veikia tik vienas pasienio punktas, per kurį leidžiama į Šiaurės Korėją iš Kinijos įvežti prekes. Mažai tikėtina, kad virusui sparčiai paplitus Kinijoje, jis nebūtų pasiekęs jos pasienyje esančios Šiaurės Korėjos.
Nepaaiškinamos mirtys
Kovo 9 dieną leidinys „Daily NK“ skelbė, kad 180 Šiaurės Korėjos karių mirė nuo simptomų, kuriuos galėjo sukelti koronavirusas. Remiantis leidinio šaltiniais, vėliau režimas dezinfekavo karių lankytas vietas.
Kiek daugiau nei po dviejų savaičių pasirodė publikacija apie kalinius, kurie mirė nuo kvėpavimo takų ligos, tačiau oficiali jų mirties priežastis buvo nurodyta kaip mirtys dėl „silpnos imuninės sistemos“. Visgi, kaip skelbė „Daily NK“, vėliau visas kalėjimas buvo dezinfekuotas.
2005 metais įkurtas leidinys „Daily NK“ yra įsikūręs Pietų Korėjos sostinėje Seule ir turi platų informatorių tinklą Šiaurės Korėjoje.
„Mūsų informatoriai sakė, kad Šiaurės Korėjos valdžios institucijos daugelį mirčių, kurios galimai susijusios su COVID-19 simptomais, priskyrė pneumonijai“, – „Daily NK“ nurodė „Deutsche Welle“.
Prasta sveikatos priežiūros sistema
Jei įtarimai dėl koronaviruso protrūkio Šiaurės Korėjoje pasitvirtintų, šalies sveikatos priežiūros sistemai iškiltų užduotis, kurią suvaldyti be pagalbos iš išorės būtų neįmanoma.
„Šalies populiacija dėl netinkamos mitybos yra labai jautri infekcinėms ligoms“, – sako Jean H.Lee.
Šiaurės Korėjoje gyvena 25 mln. žmonių.
Žurnalistė pasakoja, kad Šiaurės Korėja nėra pasirengusi kovoti su koronavirusu, nes trūksta pačių paprasčiausių dalykų: „Vienas pagrindinių dalykų, kurį akcentavo visas pasaulis, yra rankų plovimas su muilu. Tačiau tiek muilas, tiek šiltas vanduo Šiaurės Korėjoje yra trūkumas – daugelyje ligoninių ir klinikų nėra tinkamo muilo, vandens ir sanitarinių įrenginių.“
