Kaip atpažinti atvykėlį iš Rytų šalių? Centre vaikšto su pintinėle
„Kol kas įspūdžiai labai švieži. Miestas man labai gražus, labai daug vandens ir salų salelių (sakoma, kad Stokholmas yra Šiaurės Venecija). Labai brangus. Itin gerai išvystyta transporto infrastruktūra, dviračių takai.
Be „fikos“ neapsieina joks rimtesnis susirinkimas ar apskritai renginys. Pavyzdžiui, mokslo metų pradžia, pirmoji paskaita būtinai prasideda nuo „fikos“.
Tai – tarptautinis miestas, privažiavę žmonių iš visų pasaulio kampelių! Ir dar čia labai daug gamtos, net ir miesto centre. Dabar kaip tik grybų sezonas, švedai sako, šiemet itin gausus, tad tie iš Rytų Europos ir vaikščioja po miestą su pintinėlėmis“, – pirmuosius įspūdžius apie Stokholmą išberia Laura.
Mergina parodo nuotrauką – štai tiek lepšių ir kazlėkų prisirinko tiesiog keliaudama į universitetą ir iš jo.
Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, jog Stokholme būtina atsigerti puikios kavos. Laura tai patvirtina ir priduria, jog čia svarbi visa kavos kultūra.
„Švedų kultūroje labai svarbią vietą užima „fika“ (tai žodžio „coffee“ darinys – „fee-ca“). Tai yra, ėjimas į kavinę kavos, bandelių ir gero pokalbio su draugais. Be „fikos“ neapsieina joks rimtesnis susirinkimas ar apskritai renginys. Pavyzdžiui, mokslo metų pradžia, pirmoji paskaita būtinai prasideda nuo „fikos“. Arba kokie nors švedų kalbos kursai. Arba būna „fikos“ pertraukėlė. Dėl šios priežasties miestas pilnas jaukių kavinukių, visokių visokiausių“, – pasakoja Laura.
Tačiau „fika“ – tai metas, kur bendravimas vis tik nusveria kavos skonį. Kitaip tariant, bendravimas, kitų pažinimas čia yra svarbiausia. O kava, Lauros teigimu, „net ir prasčiausia kava Stokholme bus visai nebloga“.
Prakalbus apie maistą Laura ilgai nesvarsto – jei neturite galimybių lašišos kepsniui, paragaukite švediškų mėsos kukulių.
„Gera vieta – Gästabud restoranėlis esantis Gamla Stan“, – rekomenduoja mergina. – Beje, švedų virtuvėje daug dėmesio skiriama kepiniams ir konditerijai. Spalio 4-a – nacionalinė bandelių su cinamonu diena (aš rimtai!). Ruošiamės švęsti!“.
Išskirtinis neutralumas – tai, už ką taip mylime švedišką stilių
Mergina sako, jog aukštesni kokybės standartai čia taikomi viskam – ne tik kavai. Jei svarstote Stokholme apsipirkti – turėsite pasitaupyti iš anksto. Čia pigių produktų tiesiog nėra, užtat visi gaminiai – geros kokybės.
Kur ji pirmiausia nusivestų ką tik iš lėktuvo ar kelto išlipusį Stokholmo lankytoją?
„Vesčiaus į Gamla Stan (senamiestį), nes jis nuotabus, ir į Södermalm (labai hipsteriška Stokholmo dalis, kur yra daug jaukių kavinukių, „antrų rankų“ parduotuvėlių ir šiaip labai jauku)“, – sako Laura.
Stokholme galite pasisemti įkvėpimo kurdami savo stilių bei motyvacijos sportuoti. Naujakurės teigimu, žmonės čia itin daug dėmesio skiria sveikai mitybai, aktyviam gyvenimo būdui, stiliui.
„Knygyne pvz mačiau knygą vyrams „snyggt“ (reiškia „gražus“) – tiesiog apie stilių. Joje aprašyta, kaip rengtis, kokį kostiumą kokiai progai rinktis, kaip derinti batus, marškinius, keli skirtingi būdai užsirišti kaklaraištį ir t.t. Suprantu, kad tai vyrams yra svarbu“, – svarsto pašnekovė.
Beje, lietuviai vis labiau linksta savo būstus įsirengti skandinavišku stiliumi. Laura sako, kad vaikštinėjant po miestą gausu baldų parduotuvių, kuriose galima pasisemti įkvėpimo prieš pradedant remonto darbus.
Žmonės čia maudosi kur papuola! Vietoje, kur aš gyvenu, drąsiai galima eit prieš darbą ir niurktelt. O tikri švedai, jei išgali, būtinai turi kokią valtį ar netgi jachtą.
„Skandinaviškas dizainas yra gana paprastas, bet labai praktiškas. Turiu omenyje baldus, apšvietimą, drabužius, aplinką... Tai nėra ryškus stilius, nes jie naudoja daug neutralių spalvų, bet jį lengva atpažinti, kaip skandinavišką stilių“, – sako Laura ir dalinasi vienos itin spalvingos lempų parduotuvės nuotrauka.
Maudynės ir nuosavas plaukiojantis objektas – tikro švedo požymiai
„Tik švedams (ne kitoms skandinavų tautoms) būdingos kultūros čia daug daugiau, nei aš tikėjausi. Švedų kultūros principas remiasi „lagom“ koncepcija. Tai labai švediškas dalykas. „Lagom“ reiškia ne per daug ir ne per mažai“, – sako Laura.
Wikipedia.org rašoma, jog „lagom“ trumpinys išsivystė iš posakio „Užtektinai – taip pat gerai, kaip ir šventiškai“ arba dar paprasčiau: „Mažiau yra daugiau“. Švedai tuo tiki iki širdies gelmių.
Rašoma, kad patyrę ekonomikos krizę devintajame dešimtmetyje švedai suvokė, kad kiekvienam gali nesisekti, tad reikia padėti stokojantiems, o turtų, prabangos demonstravimas šioje šalyje nebūtų laikomas gero tono ženklu.
Beje, tai galioja ir kitoms sritims. Lietuvoje svarstant įvairius alkoholio ribojimo pasiūlymus ne kartą pateiktas Skandinavijos šalių pavyzdys – čia alkoholis parduodamas tik specialiose parduotuvėse (vadinamose „systembolaget“ tik tam tikromis valandomis). Tačiau panašu, kad švedai nešvaisto laiko ieškodami šių parduotuvių – jie randa daug įdomesnių pramogų.
„ Stokholme centre yra didelis Tivoli pramogų parkas – ten gausu karuselių ir kitokių atrakcionų. Vasarą daug dėmesio skiriama vandens pramogoms. Žmonės čia maudosi kur papuola! Vietoje, kur aš gyvenu, drąsiai galima eit prieš darbą ir niurktelt. O tikri švedai, jei išgali, būtinai turi kokią valtį ar netgi jachtą. Kažkurią dieną ėjau namo, priplaukė toks vidutinis garlaivis, išleido pakeleivį, toliau nuplaukė... Pametėjo, kaip supratau“, – šypsosi Laura.
Ji dar nespėjo aplankyti daug koncertų, tačiau jau pabuvojo viename miuzikle, kuris lietuvę sužavėjo. Galbūt per studijų metus pavyks aplankyti ir įspūdingą „Ericsson Globe“ koncertų salę, kurioje koncertuoja Ed Sheeran bei kitos pasaulinio garso žvaigždės.
„Draugai sakė, kad žiemą čia irgi netrūksta pramogų – vanduo užšąla, visi išsitraukia pačiūžas, slides... Jie sako, kad žiemą čia būną tamsu (bet man sunku patikėti, kad būtų tamsiau nei Lietuvoje) ir dėl to jie stengiasi užsiimti visom įmanomom žiemos pramogom“, – nekantrauja šį laikotarpį pamatyti Laura.
Paieškoję tikrai galite aptikti pigių skrydžių į Stokholmą, tačiau galite jau iš anksto nusiteikti labiau švediškam kelionės būdui ir miestą pasiekti keltu. Į Stokholmą iš Talino pro Helsinkį kasdien kursuoja bendrovės „Viking Line“ keltai.
