Tvirtovės projektas – simetrinės struktūros, penkiakampės formos – orientuotas į pietus. Išsidėstęs Sąnašos upelio slėnio pietinio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas taip pat išlaikęs išraiškingas reljefo formas. Teritorija į pietus ir rytus yra mažai urbanizuota. Vakarinėje pusėje šliejasi eilė gyvenamųjų namų. Šiaurinė teritorijos dalis yra intensyviai urbanizuota. Gamtinį kraštovaizdį bei architektūros paveldo objekto įvaizdį darko ir gadina teritorijoje stovintys masyvūs gamybiniai pastatai. Pastarieji užstoja patį fortą nuo Titnago g. Forto teritorija yra išlaikiusi jungtį su gamtiniu karkasu. III fortas kaip ir I bei II fortai yra labai panašios konstrukcijos ir išplanavimo, statytas pagal tą patį Vyriausiosios inžinerinės valdybos patvirtintą 1879 m. tipinį projektą.
Forto statiniai kazematuoti. Užnugaryje įrengtos kareivinės. Suformuoti atskiri pylimai artilerijos (centrinėje dalyje) ir pėstininkų pozicijoms su aikštelėmis lengvosioms prieššturminėms patrankoms forto priekinėje dalyje. Perimetrą juosia gynybinis griovys, kuriam apsaugoti įrengti užnugario kaponieriai. Išlikusi nepakitusi esplanada (tuščia erdvė tarp tvirtovės, miesto sienų ir artimiausių pastatų). Forto apsaugai įrengta kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos raudono mūro siena.
Fortas patenka į Naujosios Fredos teriologinį draustinį. Taip pat yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių sąrašą.
Žiemojimo laikotarpiu aptiktos 8 šikšnosparnių rūšys – 7 iš jų yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.
Dėl ypatingo mikroklimato ir aukšto oro drėgnumo (iki 95 proc.) fortus labai pamėgo šikšnosparniai. Naujosios Fredos (III) fortas seniai žinomas kaip vertinga ir saugotina šikšnosparnių žiemavietė. Žiemojimo laikotarpiu aptiktos 8 šikšnosparnių rūšys – 7 iš jų yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat čia yra viena iš retų ir unikalių Lietuvos šikšnosparnių žiemaviečių, kuriose aptinkami šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilssonii) bei kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme).
Vietovė nėra natūrali, nes ji išimtinai sukurta žmogaus. Fortų požeminiai pastatai primena natūralius urvus ir yra naudojami, kaip šikšnosparnių žiemojimo vieta. Tokios teritorijos saugomos daugelyje Europos šalių, kaip svarbios šikšnosparnių apsaugos buveinės.
Pagal parengtą gamtotvarkos planą, jų gerbūviui skirta nemažai pinigų. Už juos užmūryti kai kurie praėjimai palikus tik landas šikšnosparniams, padengta hidroizoliacija apsemtose vietose tam, kad nenutekėtų susikaupęs vanduo. Sugadinta originali drenažo sistema bei įrengta 100 vienetų inkilų. Ateityje numatyta įrengti rakinamas duris, vedančias į kiekvieną tunelį, tam, kad nepatektų šikšnosparnių miego trikdytojai. Netgi yra ambicijų atvesti elektrą ir numatytoje teritorijoje pakabinti vabzdžius viliojančias ultravioletines lempas, kurios pagerintų šikšnosparnių mitybos galimybes. Viską vainikuoja planas – požeminėse patalpose įrengti 10 automatinių duomenų registravimo ir kaupimo stotelių. Tad, kol gamtosaugininkai neįsisiautėjo, skubėkite susipažinti su šiuo unikaliu objektu.
