Bažnyčios istorija prasidėjo 1520 metais, kai jos statybomis pasirūpino LDK maršalka ir Simno valdytojas Jonas Zabžezinskas. Vėliau ji bus apibūdinta, kaip „panaši į tvirtovę, storų ir aukštų sienų bažnyčia.“ 1655 metais buvo smarkiai nuniokota Rusijos kariuomenės. Ne ką gražiau pasielgė ir prancūzų kariai 1812 metais. Pradžioje bažnyčioje įkūrę ligoninę, o atsitraukdami išdaužę langus, sulaužę suolus, apgadinę vargonus. Bažnyčią ne kartą niokojo gaisrai. Todėl pastatas keletą kartų buvo kapitaliai remontuojamas.
Tokių darbų metu buvo randama įdomių dalykų. 1939 metais „Lietuvos aide“ buvo paskelbta žinutė, jog remontuojant Simno bažnyčią buvo surasta savotiška kanalizacija: „Kanalizacijos vamzdžius sudaro išgaubti stori ąžuoliniai rąstai, kurie žemėse dar gana neblogai išsilaikę. Ši senovinė kanalizacija yra gana sena, nes esantieji vietos bažnyčios archyvuose įvairūs dokumentai, siekią 18 amžiaus pabaigą, berods apie kanalizacijos įvedimą nieko nemini. Matyt, kad kanalizacija įvesta prieš 200–300 metų. Charakteringa, kad kanalizacijos ąžuoliniai vamzdžiai (nepilnai vamzdžiai, nes vienas šonas atviras) buvo nutiesti kaip toje vietoje, kur ir dabartiniame remonte buvo numatyta tiesti kanalizaciją. Mat, vienoje vietoje po bažnyčios pamatu yra šaltinis, kuris žymiai toje vietoje trukdė bažnyčios remonto darbą.
Šis šaltinis ir dabar sujungtas su suleistais jau naujais moderniais kanalizacijos vamzdžiais. Beje, XIX amžiuje Simne lankėsi ne vienas užsienio renesanso tyrinėtojas, kad galėtų pamatyti ir pasigerėti šiuo architektūros perliuku. Joje gausu meninę vertę turinčių sakralinės dailės kūrinių. Bažnyčioje yra Švč. Marijos Rožinės altorius, kuriame kabo Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jį aplankę sekmadienį prieš Šv. Joną arba bet kurią iš 7 dienų po šio sekmadienio gali gauti visus atlaidus, o kitomis dienomis laimėti 300 dienų atlaidų. Altorius 1928 m. buvo privilegijuotas Vilkaviškio vyskupo.
1911 metais bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
1972 metais šioje bažnyčioje tarnaujant Kardinolui Sigitui Tamkevičiui, Simne pogrindžio sąlygomis buvo pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.
XIX amžiuje Simne lankėsi ne vienas užsienio renesanso tyrinėtojas, kad galėtų pamatyti ir pasigerėti šiuo architektūros perliuku
Pastačius bažnyčią pradėjo augti ir pats miestas. 1626 metais sausio 2 dieną Simnui, įsikūrusiam vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno, buvo suteiktos Magdeburgo teisės ir galimybė savarankiškai tvarkytis.
Simno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Apylinkėse dar vilnija keturi ežerai: Žuvinto, Atesninkų, Angininkų ir dalis Dusios.
Vaikštinėjant jaukiomis Simno gatvelėmis galima matyti kaip keitėsi miestas, kaip jose atsispindi iškili ir skausminga mūsų tautos istorija. Šventės metu vietos bendruomenių pagalba ji atgis ir kiekvienas svečias galės tapti gyvosios praeitis dalimi. Simno miesto istorinis centras yra urbanistikos paminklas. Jame išliko nemažai XX a. pradžios pastatų. Aikštėje stovi paminklas po pasaulį išblaškytiems Simno krašto vaikams.
Jei norėsis pailsėti nuo šventinio šurmulio – galima apsilankyti paukščių karalijoje, visiškai greta yra Žuvinto biosferos rezervatas (pakeliui dar įkopsite į Bambininkų piliakalnį). Tai pirmoji Lietuvoje saugoma teritorija, kuri profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva buvo įkurta 1937 metais.
Šiandien tai didžiausia Lietuvos šlapynė – visų tipų pelkės ir seklus ežeras kartu paėmus. Vienintelė Pietų Lietuvos vieta sulaukusi UNESCO dėmesio – 2011 m. įtraukta į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Dalis biosferos rezervato saugoma kaip Ramsaro konvencijos teritorija. Visas Žuvinto biosferos rezervatas yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo Natura 2000 dalis.
Žuvinto ežeras dar vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu. Būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Čia stebėtos net 234 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 perėjo ar peri, rastos 987 augalų samanų, 105 dumblių ir 292 grybų rūšys. Žuvinto rezervate užfiksuota apie 2000 vabzdžių, 5 roplių ir 10 varliagyvių rūšių, aptikta daugiau kaip 40 rūšių žinduolių. Pačiame Žuvinto ežere plaukioja 22 rūšių žuvys. Pasigrožėti ežeru ir stebėti paukščius galima greta jo įrengtame gamtos take – tai beveik pusė kilometro lieptas su paukščių stebėjimo bokšteliu.