Tačiau labai paprasta atsakyti į klausimą dėl įspūdingiausios kelionės. Kol kas joks pasaulio kraštas nesugebėjo permušti įspūdžių, gautų per viešnagę Šiaurės Korėjoje. Tai nėra nieko nenuostabaus, nes ir tokių šalių pasaulyje kol kas nėra. Ir net panašių nėra. Nesakau, kad tie įspūdžiai buvo geri, sakau – ypač aštrūs. Matau, kad jie tebėra įdomūs ir kitiems, tad toliau pasakoju apie tą siaubo šalį.
Aiškinti, kas yra Šiaurės Korėja, turbūt niekam nereikia. Visi apie šią keistą šalį yra ką nors skaitę, matę ar girdėję. Matėme tos šalies kariuomenės paradus su karinės technikos demonstravimu, girdėjome nuolatinius šalies grasinimus panaudoti jau sukurtą atominį ginklą, stebėjome alpstančius ir klykiančius iš sielvarto žmogiukus, mirus žemaūgiui didžiajam vadui Kim Jong Ilui ir daugelį kitų nenormalių dalykų. Visą tą turinį sieja bendras dalykas – jis yra išėjęs iš vieno šaltinio, tai yra Šiaurės Korėjos televizijos. Tai reiškia, kad informacija iš tos šalies pasaulį pasiekia tokia, kokią šiaurės korėjiečiai leidžia mums gauti.
Kitos žinios bei gandai apie tą šalį sako, kad šiaurės korėjiečiai masiškai skursta ir kenčia nuolatinį maisto trūkumą. Sako, taip yra todėl, kad visi šalies ištekliai metami ginkluotei, milžiniškam saugumo aparatui užtikrinančiam režimo stabilumą ir milijoninei armijai išlaikyti bei atominiam ginklui tobulinti. Sklinda gandai ir apie koncentracijos stovyklas, kuriuose kali ketvirtis milijono režimui nusižengusių piliečių.
