Tad ką daryti tokiose kritinėse situacijose? Ar žinome visus pasakų burtažodžius, kurie padėtų?
Vieną iš pagrindinių išlikimo būdų taiko skautai, daug laiko praleidžiantys gamtoje, lavinantys įgūdžius miškuose, besiorientuojantys primityviosiomis priemonėmis, keliaudami ar tiesiog stebėdami gamtą. Visa tai, kas įvyksta po netikėto ar nelaimingo atsitikimo gamtoje yra ypač svarbu, nes kartais tai gali atsakyti į gyvybės ar mirties klausimą. Nuo pat mažumės skautai stengiasi prisijaukinti mintį, jog gamta gali ne tik globoti, bet dažnai nustebinti negailestingais iššūkiais.
Siekdami saugaus ir malonaus jūsų laisvalaikio aptarkime, kodėl ir kaip reikia išlaikyti šaltą protą, mokytis greitai bei atidžiai priimti sprendimus, lavinti išlikiminį kompasą.
Išlikimo situacijų vertinimas pasižymi trimis etapais. Todėl net ir pasiklydę gebėsite reaguoti greitai ir saugiai.
Pirmoji zona – tai jūsų kūnas ir apranga – tai, ką esate apsirengę, laikote kišenėse, kuprinėje, vaistinėlėje, maisto dėžutėse. Tai jūsų artimiausių daiktų, galinčių praversti čia ir dabar, įvertinimas. Kur yra šie daiktai, turite žinoti visada, turite mokėti juos pasiekti nematydami, tik ką pabudę, ar mokėti paaiškinti kitam, jei pats esate sužeistas.
Jei keliaujate į ilgesnį žygį, būtinai kuprinės viršuje laikykite vaistinėlę, prireikus galėsite greitai ją pasiekti. Jei žygyje stiprūs temperatūrų skirtumai – terminius rūbus laikykite kuprinės paviršiuje. Jei naktys ilgos ir temsta anksti – naudokitės ant galvos tvirtinamu žibintuvėliu – ciklopu, o kišenėse turėkite atsarginių baterijų rinkinį.
Antroji zona – tai jūsų artimiausia aplinka – upė, kelias, užuovėja, prakuros, laužavietė ar gėlo vandens telkinys. Saugios lokacijos įvertinimas, kraštutiniu atveju tinkamos įsikurti per naktį, patogios maisto gamybai, sustojimui ar pasistiprinimui. Ši vieta – tai laikinas prieglobstis ieškant rimtesnio įsitvirtinimo, bet prireikus skubios medikų pagalbos – netinkama.
Trečioji zona – jūsų tolimoji aplinka. Tai pagalbos punktas, miestelis, laiko ir kilometražo įvertinimas, susisiekimo galimybė. Ši zona yra sunkiausiai vertinama, tačiau net ir neturint žemėlapio ar navigacijos, ją galima apsibrėžti stebint kelio, gamtos, metereologinius ir geografinius ženklus. Saugiausia yra žygiuoti pagal upės vagą, nes tikėtina, jog prie jos bus įsikūrusi gyvenvietė. Taip pat lavinkite klausą bei regą, kad atidžiau pastebėtumėte artimiausius kelius, mašinas, praeinančius gyvūnus, jų pėdsakus, išmatas. Kartu pradėsite kreipti dėmesį ir į paliktas šiukšles, laužavietes, provėžas, žyminčias žmonių būtį.
Šį metodą skautai pasiskolino iš Kanados išlikimo eksperto, laidų kūrėjo, metraštininko Les Stroud, kuris nuo 2004 metų dalinasi laukinės gamtos ir išlikimo joje patyrimais dokumentiniame seriale „Survivorman“ („Išlikėlis“). Tad jei norite, jog jūsų pasaka miškuose baigtųsi laimingai, lavinkite savo išgyvenimo įgūdžius, taikykite šį metodą arba susipažinkite su skautais, kurie padės treniruoti tiek teorinį, tiek praktinį išlikimo raumenį.
