Pagrindine piktų gamtos išdaigų priežastimi tapo žiemos audros, per kurias jūra tiesiogine to žodžio prasme tiesiog prarijo paplūdimius. Dabar kadaise sutvarkytos ir turistams pritaikytos pakrantės iš dalies sunaikintos ir apgriautos, dalis jų atsidūrė po vandeniu, iš kurio kyla metaliniai strypai ir kur ne kur kyšo buvusios pakrantės dalys.
Tokiose vietose valdžia įmontuoja lenteles „Maudytis draudžiama!“, o turistai neretai turi keliauti gerokai už gyvenvietės ribų, norėdami išsimaudyti jūroje. Problemos šiuo metu kyla Bachčisarajaus apylinkėse, Feodosijos, Sudako ir Aluštos rajonuose.
Tačiau gamtos stichija – ne vienintelė priežastis, griaunanti Krymo pakrantes. Kalčiausias šiuo atveju žmogaus aplaidumas, teigiam Krymo spaudoje. Taip, pavyzdžiui, jau keletą dešimtmečių iš Juodosios jūros tonomis kasamas jūrinis smėlis, dėl to ant dugno susidaro duobės, kurios keičia jūros dinamiką ir skatina stipresnių bangų formavimąsi. Kita pakrančių griuvimo priežastis yra Krymo upių vagų koregavimas. Anksčiau srovė atnešdavo nuo kalnų smėlį ir didžiulius akmenis, kurie sutvirtindavo pakrantę. Tačiau šiandien daugelis upių „sureguliuotos“, suformuotos vandens saugyklos, tvenkinukai – srovė dingo, dingo ir akmenys. Kada ir kaip bus sprendžiama pakrančių sutvirtinimo problema, kol kas lieka neaišku.
Keistai atrodo ir tai, kad rekonstruoti pakrantes ir gelbėti paplūdimius Krymo valdžia sugalvojo tik dabar, birželio pabaigoje, kai turistinis sezonas įkopė į patį įkarštį.
