„Sun Online Travel“ savaitiniame tinklaraštyje skrydžių palydovė atskleidė visus pagrindinius saugos demonstracinės versijos punktus ir paaiškino, kodėl labai svarbu juos žinoti nelaimės atveju.
„Pradėsiu nuo vieno iš akivaizdesnių dalykų, kurių prašome, t. y. susipažinti su artimiausiu išėjimu. Kai sakome „susipažinti“, kartais man atrodo, kad nepakankamai aiškiai pasakome, kaip tiksliai norėtume, kad būtumėte susipažinę, – aiškino skrydžio palydovė.
– Keleiviai visada turėtų žinoti, kiek eilių juos skiria nuo artimiausio išėjimo, ir suskaičiuoti, kiek sėdynių yra tarp jų bei durų. Galbūt to atrodo šiek tiek per daug, nes avarinės durys yra gana didelės ir akivaizdžios. Tačiau jei lėktuvas pilnas dūmų arba po avarinės situacijos neveikia šviesos, gali būti, kad taip nebus.
Tokiu atveju jums būtų reikalinga žinoti, kiek eilių yra nuo avarinio išėjimo. Galite tiesiog eiti link išėjimo, ieškodami ir skaičiuodami sėdynes. Tai gali padėti jums greičiau išlipti iš lėktuvo, o tai labai svarbu.“
Pasak jos, yra procedūrų, kurios keleiviams atrodo ne tokios prasmingos.
„Kai kurie iš jūsų tikriausiai pastebėjo, kad prieš skrydį rengiamose avarinių situacijų demonstracijose dabar yra šiek tiek informacijos apie tai, ką daryti, jei tarp sėdynių pametėte mobilųjį telefoną, – pasakojo ji.
– Protokolas nurodo, kad kiekvienas keleivis, pametęs ar praradęs telefoną tarp sėdynių, privalo apie tai pranešti lėktuvo įgulai, o ne pats jo ieškoti. Tai skamba šiek tiek juokingai, bet taip yra dėl labai svarbios priežasties.“
Keleiviai visada turėtų žinoti, kiek eilių juos skiria nuo artimiausio išėjimo.
Skrydžio palydovės teigimu, tokiuose elektroniniuose prietaisuose, kaip telefonai, yra ličio jonų baterijos, kurios yra labai degios. Užtenka tik įtrūkimo netinkamoje telefono vietoje, ir į saloną patenka degūs tirpikliai, kurie gali sukelti gaisrą.
Ji taip pat nurodo, kad lėktuvo salono įgula žino, kaip juda sėdynės, todėl gali greičiau surasti pamestą daiktą.
„Tikėtina, kad keleiviai nėra taip pripratę prie sėdynių, kaip mes, todėl kyla didesnė rizika, kad jie, bandydami atgauti telefonus, sugadins sėdynių mechanizmus“, – sakė ji.
Kita avarinio protokolo dalis, dėl kurios žmonės painiojasi, yra „brace“ pozicija, kuomet galvą prašoma nuleisti žemyn link kelių ir ją uždengti rankomis.
„Sklando keletas mitų apie tai, kodėl prašome žmonių užimti tam tikrą padėtį avariniu atveju, tačiau tai atsirado atlikus tyrimus. Būtent minėta padėtis geriau nei bet kas kita apsaugo vidaus organus, – akcentavo skrydžių palydovė.
– Atlikus tyrimus su manekenais ir aviakatastrofų tyrimus, žinome, kad tokia padėtis yra geriausia smūgio metu.“
Tuo atveju, „jei oro erdvėje įvyktų medicininis incidentas, lėktuve turime įrangos, įskaitant defibriliatorių ir gaivinimo rinkinį, taip pat galime atlikti dirbtinį kvėpavimą“.
„Visada pasiteirausime, ar lėktuve yra medicinos specialistas, galintis mums padėti, o tam tikromis aplinkybėmis galime nukreipti lėktuvą į artimiausią oro uostą ir suteikti keleiviui medicininę pagalbą ant žemės, – paaiškino skrydžių palydovė.
– Jei mūsų pastangos nėra sėkmingos ir žmogus, deja, miršta, reikia elgtis kuo pagarbiau ir diskretiškiau. Keleivį grąžintume į jo vietą, kur jį pririštume diržais ir užklotume antklodėmis. Jei jis sėdėjo netoli išėjimo, nusileidę keleivius nukreiptume aplink jį, kad kiti keleiviai kuo mažiau susidurtų su mirusiuoju.
Frazė HR gali reikšti, kad skrydžio metu yra negyvas žmogus.
Kai kurios oro linijų bendrovės turi specialų pavadinimą, kurį naudoja, kad mirę keleiviai galėtų skristi nepastebėti. Frazė HR gali reikšti, kad skrydžio metu yra negyvas žmogus.“
