„Kovo pabaigoje prasidėjęs aviacinės vasaros sezonas leidžia tikėtis didėjančių skrydžių srautų. Vis dėlto esame priklausomi nuo tranzitu skrendančių aviakompanijų ir jų skrydžių planavimo, kuris savo ruožtu remiasi į orų prognozes išvykimo ir atvykimo oro uostuose, orus maršrutuose ir kitus faktorius.
Šiuo metu džiugina teigiamos vieno iš pagrindinių oro erdvės naudotojo „Lufthansa" skrydžių pokyčių tendencijos. Sulaukus to paties iš „Finnair" ir „Airbaltic", tranzitinių skrydžių skaičius per Lietuvą gerokai paaugtų", – teigia VĮ „Oro navigacija" laikinoji generalinė direktorė Redvita Četkauskienė ir priduria, kad spartėjantys vakcinacijos tempai bei atsiradusios patogios galimybės greituosius testus atlikti oro uostų teritorijose leidžia tikėtis ir terminalinių skrydžių rinkos atsigavimo.
Pirmąjį šių metų ketvirtį tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius mažėjo 48 proc. ir siekė 19,1 tūkst. skrydžių. Tranzito rinkoje šį ketvirtį lyderiavo aviakompanijos „Aeroflot" (1,4 tūkst. skrydžių), „Rossiya Airlines" (901 skrydis), ir „Ural Airlines" (878 skrydžiai).
Sausio–kovo mėnesiais populiariausios skrydžių kryptis buvo Sankt Peterburgas – Kaliningradas, Kaliningradas – Maskva (Domodedovo oro uostas) ir Seulas – Frankfurtas.
Šį ketvirtį terminalinių skrydžių rinkoje lyderių ketvertuką sudaro aviakompanijos „Airbaltic" (453 skrydžiai), „LOT" (369 skrydžiai), „Wizzair" (320 skrydžių) ir „Ryanair" (261 skrydis).
Populiariausios ketvirčio kryptys buvo iš Vilniaus į Rygą (aptarnauti 165 skrydžiai), į Minską (153 skrydžiai) ir į Londoną (138 skrydžiai).
Pirmąjį šių metų ketvirtį lėktuvai daugiausia kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste (čia skrydžių vadovai aptarnavo 3 tūkst. orlaivių arba 67 proc. mažiau nei pernai metais tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauta 815 lėktuvų (61 proc. mažiau nei pernai), Palangos oro uoste – 184 lėktuvai (79 proc. mažiau nei pernai), o Šiauliuose – 555 (vos 6 proc. mažiau nei pernai).
